Juozas aitvaruoja jau ketvirtus metus.

„Kurį laiką aitvarus tik stebėjau. Po to kilo didelis noras jį išbandyti – nieko nelaukęs ir įsigijau“, – pasakojo jaunuolis.

Kaip teigė ekstremalaus sporto mėgėjas, Marijampolėje jėgos aitvarų sportu užsiima apie 20, tačiau aktyviai plaukioja – 10 žmonių. Kaitavimas – nesudėtingas sportas, tačiau mokantis pastangų reikia.

„Kai yra noro, tikrai nesudėtinga. Tačiau reikia įdėti pastangų, nes aitvaruojant persipina keli sportai – ir snieglentė, ir aitvaras. Be to, reikia nepamiršti vėjo, kuriam esi pavaldus, ir vandens, į kurį neatsiremsi. Iš pradžių nelengva“, – žiniomis dalijosi Juozas.

Aitvaruotojas pasakojo, kad visą šiam sportui reikalingą atributiką prieš kelerius metus nusipirko vasaros pabaigoje ir pirmąją vasarą aitvaruoti pabandė gal 3–4 kartus, kurie nebuvo itin sėkmingi.

„Tačiau kaip tik pasitaikė gera žiema. Su tuo pačiu jėgos aitvaru ir snieglente aitvaruoti mokiausi laukuose ir ant užšalusių ežerų. Pavasarį jau be problemų aitvaravau ant vandens“, – prisiminė Juozas.

Ekstremalaus sporto mėgėjas teigia, kad itin didelio fizinio pasirengimo jėgos aitvarų sporte nereikia, nebent plaukiant ilgesnį laiką pavargsta kojos. Juozas pasikartojo, kad svarbiausia – noras.

Prakalbus apie traumas ir pavojų aitvaruojant, vaikinas pajuokavo, kad ir einant gatve gali susižaloti – nuo likimo nepabėgsi. Anot jo, laikantis taisyklių, saugantis, vengiant dalykų, kurių nederėtų daryti būnant ant vandens, nesėkmių išvengsi, juk aitvarą bet kada gali pagauti vėjo gūsis, gali nutikti kitų nenumatytų dalykų. Juozas iki šiol traumų nėra patyręs.

Juozas pasakojo, kad tik nutirpus ledui apsirengia hidrokostiumą, kuris saugo nuo šalčio, ir lenda į vandenį. Vis tik Juozas atkreipė dėmesį, kad jei vandens temperatūra apie 6–7 laipsniai šilumos, jame ilgai neišbūsi. Nuo vėjo stiprumo priklauso, su kokio dydžio aitvaru kaituojama. Kuo jis didesnis, tuo mažesnis vėjas reikalingas.

„Aitvaruojame, kai vėjo greitis 6 m/s ir daugiau. Vėjo kryptis svarbi, bet viskas priklauso nuo to, kur aitvaruoji“, – pasakojo ekstremalas.

Jėgos aitvarų sportas – ne iš pigiųjų, tačiau galima rasti alternatyvų. Pavyzdžiui, perkant naują įrangą gali prireikti 3–5 tūkst. Eur. Tačiau galima įsigyti dėvėtą įrangą, kuri atsieis žymiai pigiau, apie 1 tūkst. Eur. Ekstremalaus sporto mėgėjas Juozas pasakojo, kad pradėjęs kaituoti iš užsienio parsisiuntė naudotą aitvarą, o hidrokostiumą įsigijo naują. Juozas prie pirmojo jėgos aitvaro neprisirišo, jau pakeitė porą jų. Kaip pats teigė, tobulėjant norisi greitesnio.

 

„Aitvaruoti Valiulių tvenkinyje galima tik tada, kai pučia šiaurės ar pietų vėjai, nes tvenkinys siauras ir ilgas. Jei pūstų, pavyzdžiui, rytų vėjas – aitvaruoti erdvės būtų per mažai“, – pasakojo marijampolietis.

Juozas teigė, kad Valiulių tvenkinyje aitvaravo pirmą kartą ir juo nenusivylė.

„Pro šį tvenkinį vykdami į pajūrį kalbėdavome, kad būtų smagu jį išbandyti. Kaip tik šeštadienį pūtė pietų vėjas ir ta galimybė atsirado“, – kalbėjo aitvaruotojas.

Nors praėjusį šeštadienį pūtė gan silpnas vėjas, nuvykęs aitvaruoti Juozas gavo tai, ko norėjo.

„Kadangi tvenkinys siauras, jis „neįsisiūbuoja“ ir neatsiranda bangų – tai ganėtinai smagu“, – kalbėjo pašnekovas.

Kad ir kaip smagu pasinerti į linksmybes su jėgos aitvaru Valiulių tvenkinyje, Juozas teigė, kad pradedantiesiems jis nėra tinkamiausias.

„Mokantis svarbu pasiekti dugną, kad bet kada galėtum atsistoti, o šis tvenkinys ganėtinai greitai gilėja“, – pasakojo sporto entuziastas.

Ekstremalaus sporto mėgėjas pasakojo, kad dažniausiai aitvaruoja Vilkaviškyje, nes jis arčiausiai. Juozas savo jėgas su aitvaru išbandė ir Baltijos jūroje, Kuršių mariose, Dusios bei Platelių ežeruose. Užsienyje jaunuolis taip pat aitvaravo – išmėgino Adrijos ir Azovo jūras, o šią žiemą plaukiojo Vietname.