„Sumąsčiau, jog turiu ieškoti kažko artimo sau, būtent savęs ieškojimas per fotografiją padėjo suprasti, kad nufotografuotas nuotraukas noriu „aprengti“. Iš pradžių darydavau koliažus, o tik vėliau pradėjau užsiimti asambliažais“, – pasakojo menininkė.
Parodos autorės pasiteiravus, kaip gimsta jos darbai, iš kur semiasi jiems idėjų, I. Bosaitė teigė, kad viskas vyksta neplanuotai.
„Perskaičius eilėraščio eilutę ar keliaujant užklumpa netikėtos mintys, kaip turėtų atrodyti kitas mano sukurtas darbas. Niekada nekuriu, jei tą minutę nėra įkvėpimo. Mano darbai visuomet nenuspėjami – pradedi vienaip, o užbaigi kitaip“, – sakė I. Bosaitė.
iš Jurbarko kilusios dailininkės darbai – tai maži monospektakliai, kuriuose vaizduojami ryškūs personažai. I. Bosaitė apjungė fotografiją ir kasdienius daiktus, kurie suteikia mistikos ir sentimentalumo pojūtį. Paveikslų veikėjai tarsi stebi žiūrovą, net jei jų egzistavimas paveiksle tik menamas. Dailininkės kūriniuose susipina tikrovė, iliuzija, pasaka ir realybė. Menininkė pasakojo, kad jos darbuose vaizduojamas moterų pasaulis – paslaptys, intrigos ir kt.
Parodos autorė užsiminė, kad dar vienas pomėgis, kuris dabar virtęs vos ne liga, – kelionės, kurių metu I. Bosaitė iš arčiau susipažįsta su skirtingomis kultūromis, o vėliau kai kurie vaizdai ir atsiminimai nugula ir į jos darbus.
Menininkė niekada iš anksto nežino, kaip atrodys asambliažas, koks bus galutinis rezultatas. Ji nuolat ieško naujų saviraiškos būdų. Parodoje, kuri veiks mėnesį laiko, eksponuojami ir asambliažo, ir koliažo technika atlikti darbai.
I. Bosaitės darbais grožisi ne tik mūsų krašto žmonės, tačiau keletas jų yra iškeliavę į užsienį: Austriją, Airiją, Belgiją, Olandiją, Vokietija, JAV ir kitas šalis.
Prieš kiek laiko autorė buvo surengusi parodų ciklus pavadinimu „Jausmų vaišės“. Kaip pati teigė, rengiamose parodose menininkė dalijasi savo jausmais. Gal dėl to pagrindinis jos darbų personažas – moteris.
„Visas mano kūryba skirta moterims, jų tarpusavio ryšiui. Dažniausiai mano darbuose vaizduojamos lėlės, nes moteris, žinoma, atspindi ir grožio pasaulį. Manau, kad tai pats gražiausias Dievo kūrinys“, – kalbėjo parodos autorė.
Į parodos atidarymą susirinkusiems kraštiečiams menininkė pasakojo, kad nutinka ir taip, jog darant asambliažą kartais ima ties kažkuria vieta procesas ir sustoja, tuomet tenka darbą padėti į šalį ir laukti, kol ateis įkvėpimas jį užbaigti. Tačiau nutinka ir taip, jog autorė vienu metu gamina, pavyzdžiui, keturis darbus. O kartais darbo procesas prasideda nuo asambliažo pavadinimo.
„Į šią parodą stengiausi atvežti pačius pirmuosius ir neseniai darytus darbus. Beje, mano darbai kiekvienam į jį žvelgiančiam asmeniui atrodo skirtingi, kiekvienas atranda kažką savito, žiūrovas padaro savo interpretaciją, žvelgdamas į pavadinimą ir į darbą. Manau, jog visi žmonės mano darbuose įžvelgia skirtingus dalykus, skirtingas mintis“, – sakė I. Bosaitė.