Drauge kuria gyvenimo pasaką

jeciaiAgnė NAUMAVIČIŪTĖ

Praėjusią savaitę Kauno tautinės kultūros centre vyko Daivos ir Gedimino Jėčių parodos „Gyvenimas – tai pasaka, kurią kuriame kartu“ pristatymas. Šie du meniškos sielos žmonės drauge jau 30 metų.

Nuotr. Tautodailininkai Daiva ir Gediminas Jėčiai drauge jau beveik trisdešimtmetį. Tiek pat D. Jėčienė kuria lėles, G. Jėčys medžio dirbinius gamina dvidešimt metų.

30-30-20

D. ir G. Jėčiai yra gerai žinomi tautodailininkai iš Baraviškių (Kriūkų sen.) ne tik mūsų rajone, bet ir visoje Lietuvoje ar už jos ribų. Jų sukurti darbai iškeliauja į įvairiausius pasaulio kampelius. Pora pristatė ne pirmą bendrą parodą, tačiau ši – kiek kitokia, ypatinga... Ji pristatyta trijų sukakčių proga – 30 m. D. ir G. Jėčiai susituokę, 30 m. D. Jėčienė kuria rankų darbo lėles, o 20 m. D. Jėčys gamina medžio skulptūras.

D. Jėčienė pasakojo, kad, norėdami laiku surengti parodą, plušėjo net naktimis, mat pora savo pagamintų darbų namuose beveik neturi – tik pagamintą lėlę ar medžio dirbinį kas nors iškart nori įsigyti. Tad teko susisiekti su kolekcionieriais ir kitais žmonėmis, kad jie paskolintų į jų namus iškeliavusius tautodailininkų darbus.

„Taip ir gyvename. Kartais net juokiuosi, jog žmonės, sužinoję, kur gyvena tautodailininkai, tikisi sodybos, apstatytos skulptūromis, tikisi, kad namuose bus pilna mano kurtų lėlių, tačiau jų nėra. Visgi aš manau: jei esi geras menininkas, tai sukurtų darbų bus pilni ne tavo, o kitų žmonių namai“, – mintimis dalijosi G. Jėčienė.

Į parodos atidarymą sugužėjo patys artimiausi menininkų draugai ir artimieji. Susirinko ir tie, kurių atidaryme Jėčiai nesitikėjo išvysti. Menininkus pasveikinti atvyko Kriūkų moterų klubo narės, mokyklos, bendruomenės atstovai, Šakių r. tautodailininkų bendrijos „Dailius“ nariai, D. Jėčienės buvę auklėtiniai, mokiniai. Susirinko ir draugai iš visos Lietuvos kampelių.

Parodoje, kurią aplankyti galima iki vasario 29d., eksponuojamos 26 lėlės ir 42 medžio dirbiniai. Vėliau, kovo 25 d., paroda bus atidaryta Zyplių dvare.

Svajonių išsipildymo link

Visgi tokios sukaktys pasitaiko ne taip jau ir dažnai. Žmonės mėgsta tokių jubiliejų proga išsikelti sau tam tikrus tikslus ar tiesiog planuoja  įgyvendinti seniai kurtus, išsvajotus planus. Ne išimtis ir D. ir G. Jėčių šeima. Savo sodybą jie svajoja paversti „Baraviškių respublika“. Trumpai tariant, visi žinome Justino Marcinkevičiaus eiliuotą poemą „Grybų karas“, tad būtent ji ir pakišo mintį savo sodybą apstatyti grybų skulptūromis, su jų „pulkaunyku baravyku“ priešaky.

„Norime savo sodybą paversti teminiu parku, o, bet, tačiau... Praeis daug metų, kol viskas atrodys taip, kaip svajojame. Paprasčiausiai labai trūksta laiko“, – atsiduso D. Jėčienė.

Menininkų šeima mintį savo sodybą paversti teminiu parku rezga jau kone penkerius metus. Iš pradžių jie svarstė, jog sodybą reikia papuošti kokiomis nors skulptūromis, tačiau vėliau į galvas šovė dar geresnė mintis – savo sodybą papuošti „Grybų karo“ herojais.

Iš miesto į kaimą

Nors D. ir G. Jėčiai dešimtmetį gyveno Kaune, tačiau atėjo tas metas, kai reikėjo apsispręsti, kur keturių asmenų šeimyna kelsis gyventi. Kriūkai jiems pasirodė tinkamiausi. Čia menininkai gyvena daugiau nei 20 m.

„Gediminas Kaune turėjo neblogą darbą, todėl 50 km spinduliu ieškojome sodybos, už akių užkliuvo vienas skelbimas apie Kriūkuose parduodamą sodybą. Ten pagyvenome trumpiau nei metus, kai nusprendėme persikraustyti į šalia Kriūkų esančius Baraviškius“, – prisiminimais dalijosi D. Jėčienė.

Draugai ir giminės D. ir G. Jėčių sprendimo kraustytis gyventi į kaimą iš pradžių nesuprato, neva „ką gi miesto žmonės veiks kaime“, o jiems tiesiog norėjosi ramybės bei tylos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3