„Pro dūmus: deimantais nusėtas“ – toks Griškabūdžio kultūros centro skelbimas atviliojo ir popietės klausytojus, ir skaitymų dalyvius. Susirinko skirtingų kartų žmonės. Vieni – pažinę autorių iš jo kūrybos, kiti – pažinoję šį kuklų, šviesų poetą, rašytoją, vertėją dar vaikystėje ar kitais gyvenimo tarpsniais.

Renginį vedusi Griškabūdžio kultūros centro direktorė Rasa Uzialienė trumpai pristatė kraštietį A. Bernotą ir pakvietė skaitymams. Knygos ištraukos skambėjo Griškabūdžio gimnazijos moksleivių lūpomis: Emilijos Stravinskaitės, Linos Kemežaitės, Luko Laurynaičio ir Silvijos Petrauskaitės. Gimnazistams padėjo pasiruošti lietuvių kalbos mokytojos Lina Martūnienė ir Jolanta Laurinaitienė.

 

Pasakojimų ištraukas skaitė Šakių krašto kūrėjai. Skaitinių džiaugsmu dalijosi Vilma Belaglovienė ir Griškabūdžio miestelio Atsimainymo bažnyčios klebonas Vytautas Mazirskas. Jų duetas popietę papuošė jautriomis dainomis. Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė, prieš skaitydama tekstą, pakomentavo knygos svarbą, o Suvalkijos žmonėms net įvardijo ją kaip „maldaknygę“.

Valanda, nuostabos ir skaitymo alkį palikusi, kaip vėliau džiugiai pasakys klausytojai, prabėgo nejučiom. Valanda, leidusi bent trumpam pasinerti į šviesios asmenybės išgyvenimų atgarsius. Valanda, paties Albino Bernoto žodžiais tariant, – su „atsiminimų kuždesiais kalbančia Suvalkija“.

Albinas Bernotas gimė 1934 m. kovo 21d. Urviniuose, Griškabūdžio valsčiuje (mirė 2012–02–14). Nors paskutiniuosius trisdešimt ketverius metus rašytojas praleido nuošaliame Aukštaitijos kaimelyje, Algirdiškėse, Labanoro girios pakrašty, savo kūryboje jis niekada nepamiršo gimtosios žemės – Zanavykijos.

Vaikystės prisiminimų kupina autobiografinė knyga „Pro dūmus: deimantais nusėtas“ sudaryta iš atskirų fragmentų, skirta autoriaus artimiesiems, gimtojo kaimo žmonėms, pokario partizanams. Už šį kūrinį 1999 m. rašytojas buvo apdovanotas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės literatūrine premija.

„Draugo“ inf.