Bendruomenių dienoje nugalėjo visi

bendruomeniu dienaLina POŠKEVIČIŪTĖ

Praeitą šeštadienį jau penktą kartą vyko rajono bendruomenių diena, kuri persikėlė į Mažąją Lietuvos kultūros sostinę – Gelgaudiškį. Į kiemelius užsukti kvietė 25 bendruomenės iš 13 seniūnijų , jos rodė tradicinius verslus, kulinarinį paveldą. Organizatoriai kvietė pasportuoti, pasigrožinti Gelgaudiškio dvaro parku, pasiklausyti muzikantų iš Naisių.

Nuotr. Pernai susikūręs „Naumiestiečių sambūris“ iškėlė vestuves, kad visus naumiestiečius sujungtų draugėn.

Bendruomenių išmonė

Nors šeštadienio rytas nežadėjo nieko gero: purškė smulkus lietutis, tačiau Gelgaudiškio vasaros estradoje pradėjo kilti palapinių miestelis. Susirinko apie 200 bendruomenių narių iš viso rajono ir per dvi valandas palapinių miestelis tapo neatpažįstama gyvenviete: užrašai ant palapinių bylojo apie čia įsikūrusias seniūnijas, čia pat buvo kalamos tvoros, ant kurių šeimininkės mikliai maustė molines puodynes. Jaunos merginos bijūnais, jazminais išpuošė įėjimus į seniūnijų kiemelius, kas ant suolų įsitaisė, kas tiesiog šieno „kitkų“ pasidėjo. Didžiausias darbas vyko kiemų viduje – šeimininkės stalus nukrovė savo krašto tradiciniais valgiais, dažname kiemelyje rūko dūmelis, garavo verdama sriuba.

Seni ir nauji verslai

Pačiame gyvenvietės krašte įsikūrusi Mikytų bendruomenės narė Vida Strazdienė džiugino praeivius įvairiaspalvėmis pačios siūtomis lėlėmis. Lukšietis kalvis Edvardas Mačaitis rodė kalvystės darbus, o liepalotiškiai siūlė iš jų pasimokyti virti braškių uogienę. Slavikiečiai iškepė skruzdėlyną, eglutę, pripynė papuošalams dėžučių. Baltrušių bendruomenės moterys, visą pavasarį rinkusios vaistažoles, siūlė paragauti mėlynių, liepžiedžių, pipirmėčių arbatos. Neseniai iš medžio pradėjęs drožti Briedžių kaimo gyventojas Sigitas Markevičius pridrožė kočėlų, pjaustymo lentelių, o štai Saulius Arštikaitis paprastus gėlių vazonus apipavidalino į cementą pamerkęs ir nudažęs audeklą. Na, suprantama, koks gi dvaras be būrėjos, todėl gelgaudiškiečiai „varažijo“ kortomis. Garsus tautodailininkas Audrius Kaukas savo darbais papuošė Griškabūdžio seniūnijos kiemelį.

Svetingos Keturnaujienos šeimininkės iškepė tradicinį šio krašto obuolių pyragą, slavikiečiai kvietė ragauti rūgpienio su ekologiškomis salotomis, pagamintomis iš dilgėlių, garšvų ir pienių. Gelgaudiškiečiai siūlė dvaro užkandžių, Baltrušių bendruomenės nariai teigė – jei sula gersi, ilgai gyvensi. Numalšinti alkį ragaujant čia pat virtų kopūstų, rūgštynių ir kitokių sriubų siūlė kone kiekviena bendruomenė. Ir beveik ant kiekvieno stalo puikavosi įvairių skonių sūriai.

Bendruomenė stipri savo veikla

Ko bendruomenės nariai savo kiemeliuose neparodė, tai žodžiais, posmais, dainomis ant scenos išsakė: pasakojo apie savo veiklą, pristatė projektus. Kad visi šios dienos dalyviai ne iš kelmo spirti, parodė sportinės varžybos, kurias organizavo rajono Jaunimo kūrybos ir sporto centras. Tinklinio varžybose pirma buvo Lukšių komanda, antri girėniškiai, trečia Plokščių komanda. Paspirtuku greičiausiai važiavo gelgaudiškiečiai, antra liko Plokščių bendruomenė, treti lukšiečiai. Su rieduliu greičiausiai žaidė Kidulių-Bunikių komanda, antri slavikiečiai, trečioje vietoje liko Keturnujienos komanda. Kamuoliuką taikliausiai mėtė Plokščių komanda, antri Lukšiai, treti janukiškiečiai.

Nominuoti visi

Gausu šventėje buvo ir svečių, kuriems teko vertinti bendruomenių kiemelių išradingumą, amatininkų gaminius, šeimininkių kulinarinius sugebėjimus. Pasak Šakių bendruomenių asociacijos pirmininkės Grinos Šnirpūnienės, visos bendruomenės buvo kūrybingos, išradingos, aktyvios, jas ypač palaikė dalyvavę seniūnai. Todėl visos bendruomenės, amatininkai buvo apdovanoti dovanų čekiais, o sporto varžybų dalyviai specialiaisiais prizais.

Vakarop ištvermingiausi keliavo po Gelgaudiškio parką, o sugrįžę klausėsi Naisių vasaros teatro aktorių koncerto.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3