Sausio pradžioje Kidulių bendruomenės centro „Vinkšnupis“ valdybos nariai kreipėsi į rajono valdžios atstovus, tarybos narius dėl pritarimo projektui „Kidulių dvaro sodybos sudėtinės dalies svirno avarinės būklės likvidavimo darbai“. Valdžios atstovai išgirdo gyventojų pagalbos šauksmą ir sausio 18 d. apsilankė Kidulių dvare.

Menkas dėmesys

Nors į susitikimą buvo kviečiami visi tarybos nariai, laiko tokiam vizitui atrado tik rajono savivaldybės mero pavaduotojas Edgaras Pilypaitis, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė bei tarybos narės Irena Haase ir Dinara Gudaitienė. Svečius dvare pasitiko „Vinkšnupio“ valdybos nariai Virgilijus Bosas, Aida Bunikytė-Lenortavičė, Eglė Macijauskienė, Inga Navlickienė, Kidulių dvaro renginių organizatorė Veronika Novickaitė bei kraštotyrininkas Vincas Kriščiūnas, kuris susirinkusiems trumpai papasakojo dvaro istoriją. Tiesa, seniūnas Mindaugas Mykolaitis susitikime dalyvauti negalėjo, nes sirgo.

Valdžios atstovų vizitas buvo konkretus ir aiškus. Tiksliau, aišku, dėl ko jų vizito pageidavo kiduliečiai. Kidulių dvaro sodybos kompleksą sudaro 23 saugomi objektai. Šeši pastatai iš jų nuosavybės teise priklauso savivaldybei, patikėjimo teise juos valdo Kidulių seniūnija. Ši sodyba pagal turimą pastatų skaičių yra viena didžiausių ne tik mūsų rajone, bet ir Lietuvoje. Viskas būtų aišku, gražu ir tvarkinga, bet sodybos pastatams verkiant reikia pagalbos. Trys iš minėtųjų šešių savivaldybei priklausančių pastatų yra avarinės būklės (tai svirnas, oficina ir alaus-sūrių darykla, kiduliečių šmaikščiai vadinama „Berlynu“). Būtent šiuos pastatus visi susirinkusieji, it dalyvaudami ekskursijoje, ir apžiūrėjo.

„Mes esame labai dviprasmiškoje situacijoje – turime įtikinti savininką rūpintis savo turtu. Neužtenka į dvarą atvažiuoti tik per šventes. Mes, bendruomenė, čia gyvename, vaikštome pro šiuos pastatus, bet nieko negalime padaryti, nes jų savininkai yra keli pajininkai, privatūs asmenys ir savivaldybė. Visi miestelio gyventojai jais rūpintis gali tik žodžiais“, – kalbėjo E. Macijauskienė.

Svirnui – 23 tūkst. eurų?

Kone labiausiai pagalbos reikia nekilnojamojo kultūros paveldo objektui – svirnui. Pastatas yra greta judrios Nemuno gatvės ir jo avarinė būklė kelia grėsmę praeiviams ir pravažiuojančiam transportui. 2009 m. šiam objektui buvo parengti techninis avarinės būklės likvidavimo ir pritaikymo projektai. Dėl šio objekto avarinės būklės savivaldybei kasmet surašomi privalomi reikalavimai. Patikėjimo teise turtą valdanti Kidulių seniūnija šiuos reikalavimus ir pažeidimus lig šiol įvykdydavo. Kad pastatas dėl sunkios čerpių dangos neįgriūtų, 2014 m. Kidulių seniūno dėka buvo demontuota stogo danga, o pastatas laikinai uždengtas plėvele. 2016 m. nuo gatvės pusės buvo demontuotas pasviręs pastato bokštelis. Tačiau kapitalinė siena, nepaisant apkrovos ir tempimo sumažinimo, svyra į gatvės pusę. 2017m. reikalinga pakeisti laikiną stogo dangą-plėvelę, kurios pritvirtinimas yra rizikingas dėl į gatvės pusę pasvirusios sienos. Svirno avarinės būklės likvidavimo darbams finansuoti 2016 m. buvo pateikta paraiška Kultūros paveldo departamentui. Kadangi objektas yra valstybės saugomas nekilnojamasis kultūros paveldo objektas, jo avarinės būklės likvidavimo darbus gali iš dalies finansuoti Kultūros paveldo departamentas, tačiau tam būtinas iki 40 proc. savivaldybės prisidėjimas. Pagal parengtą techninį projektą pirmajame projekto etape atliekant pačius būtiniausius darbus pastato išsaugojimui reikalingas lėšų poreikis (sąmatinė vertė) 232 tūkst. eurų. Taupant lėšas numatoma įgyvendinti I projekto etapą per ketverius metus. 2017 m. planuojamas savivaldybės prisidėjimas – 23 tūkst. eurų.

Tiesa, minėtieji techninis avarinės būklės likvidavimo ir pritaikymo projektai tuo metu savivaldybei atsiėjo nei daug nei mažai – 30 tūkst. eurų. Šios dokumentacijos galiojimo laikas yra ribotas – belikę treji metai. Savaime suprantama, niekas nenorėtų, kad tokia suma pinigų nueitų šuniui ant uodegos.

Anot E. Macijauskienės, tokios statybos pastatas, kaip Kidulių dvaro svirnas – vienintelis Lietuvoje. E. Pilypaičiui mėginus pasakyti, kad tokių vienintelių pastatų yra ne vienas, moteris juokaudama dar kartą patikino, kad vienintelis ir net Gelgaudiškyje tokio nėra.

Būklė – avarinė

Dar vienas iš avarinės būklės pastatų – buvusi dvaro oficina – nėra tuščias. Trims gyventojams jame suteiktas socialinis būstas, kita dalis nuosavybės teise priklauso privatiems asmenims. Susirinkusieji stebėjosi, ar apskritai taip gali būti, kad avarinės būklės pastate lig šiol gyvena žmonės.

„Pastate yra buvęs tyčinis padegimas, kurio metu išdegė mansarda ir stogas. Dėl to jis ir paskelbtas avarinės būklės“, – kalbėjo I. Navlickienė.

Tarybos narė I. Haase ragino pagalvoti, kur iškelti čia gyvenančius žmones dėl jiems gresiančio pavojaus.

Nuo oficinos paėjėjus kiek tolėliau, leidžiantis link panemunės, puikuojasi 1884 m. pastatytas bravoro pastatas – minėtasis „Berlynas“. Jame yra trys socialiniai būstai, tačiau tik vienas iš jų apgyvendintas, dar keturi butai priklauso privatiems asmenims. Kaip kalbėjo I. Navlickienė, greitu metu „Berlynui“ bus suteiktas avarinės būklės pastato statusas, o kol kas jo administravimas priklauso UAB „Šakių komunalinis ūkis“.

„Iš surenkamų mokesčių reikalingoms medžiagoms įsigyti skirta apie 3 tūkst. eurų, seniūnija tų medžiagų jau įsigijusi. Norima jas panaudoti užlopant stogą, pakeičiant supuvusias medines konstrukcijas, tačiau jų pakeisti negalima, nes tas pagrindas, prie kurio tvirtintųsi, jau yra vertingoji savybė, reikalinga techninė dokumentacija, o tai kainuoja taip pat daug“, – komentavo I. Navlickienė.

Tiesa, jei būtų imtasi stogo remonto, prie to prisidėti turėtų ir tie asmenys, kurie nuosavybės teise jame turi butus.

Verdiktas?

Po pasivaikščiojimo po Kidulių dvaro sodybos apylinkes pokalbis buvo pratęstas prie arbatos puodelio, o miestelio bendruomenės nariai dar kartą viltingai kreipėsi į svečius, prašydami pagalbos.

„Mes labai prašome ieškoti lėšų ir jas skirti. Nežinau visų povandeninių srovių, bet galbūt kartais pinigai skiriami ne ten, kur jų mirtinai reikia? Mes jaučiamės podukros vaidmeny. Ačiū, kad į šventes atvažiuojat, bet daugiau, tai nieko“, – apgailestavo E. Macijauskienė.

Rajono vicemeras kalbėjo, kad viena iš problemų yra ta, kad dėmesio kultūros paveldo objektams trūksta valstybiniu požiūriu.

„Jūsų požiūris yra teisingas, mums reikia suvienyti jėgas, jeigu įmanoma, kad Kultūros paveldo departamentas skirtų lėšų. Tačiau su minimaliom lėšom, pavyzdžiui, svirne mes nieko nepadarom“, – sakė vicemeras.

I. Haase kalbėjo, kad jai, kaip politikei, tarybos narei, pilietei, nesmagu, kai bendruomenė stovi priešaky ir turi prašyti pinigų.

„Jeigu yra reikalingi dokumentai, aš manau, kad mūsų pareiga skirti lėšas, kad kuo greičiau bent dalies pastatų avarinė būklė būtų pašalinta“, – komentavo tarybos narė.