Muziejininkai teigia, kad Kalėdų eglutės puošimas – palyginti nesenas reiškinys. Vokiečių rašytiniuose šaltiniuose papuošta eglutė pirmą kartą minima 1605 m. Lietuviškuose raštuose kalėdinė eglutė pirmą kartą paminėta 1853 m. Ją jaunystėje matęs būsimasis poetas ir vyskupas Antanas Baranauskas caro valdininko-vachmistro namuose Vainute.

 

Eglutės buvo puošiamos namų darbo papuošimais ir gamtinėmis medžiagomis: šiaudinukais, dirbiniais iš kiaušinio lukšto, kankorėžiais, riešutais, karpiniais, saldainiais, sausainiais. O trečiojo dešimtmečio pabaigoje pradėjo plisti pirktiniai eglučių papuošimai.

Zanavykų muziejaus kalėdinių (naujametinių) eglutės žaisliukų parodoje eksponuojami XX a. 6–8 dešimtmečio masinės gamybos žaisliukai, kurie dažnai atspindi sovietinį laikotarpį ir jo aktualijas. Muziejininkai pasakoja, kad, pavyzdžiui, 6-ajame dešimtmetyje buvo populiarus žaisliukas-laikrodis su be penkių minučių vidurnaktį rodančiomis rodyklėmis. Tuomet pasirodė žinomas rusų filmas „Karnavalinė naktis“ su dar jaunute aktore Liudmila Gurčenko, tad vienas iš jo epizodų su „užstrigusiu“ laikrodžiu pasitarnavo sovietinių žaislų gamintojams, kuriant žaisliukus-laikrodukus.

Visi ekspozicijoje esantys žaisliukai yra iš muziejaus fondų, atnešti muziejaus lankytojų ir darbuotojų. Muziejininkai prašo senų ir nebenaudojamų žaisliukų neišmesti, padovanoti juos Zanavykų muziejui ir tokiu būdu prisidėti prie fondų kolekcijos didinimo.

„Draugo“ inf.