Tarptautinės gido dienos proga tris dienas – ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį – šakiečiai galėjo dalyvauti nemokamose valandos trukmės ekskursijose po Šakius. Turizmo informacijos centras pirmą kartą mažuosius zanavykus ir jų tėvelius kiek neįprastai, nekasdieniškai, vartant istorijos puslapius, pakvietė pasidairyti po savo miestą. Prie šių ekskursijų prisijungė arti šimto vaikų ir suaugusių.

„Didžiausi mūsų krašto ambasadoriai – mūsų žmonės, todėl kiekvienas šakietis turi žinoti viską apie savo kraštą, kas kur vyksta, kas kur yra ir, praeinant pro vieną ar kitą paminklą, mokėti papasakoti miesto svečiams, kam jis yra pastatytas. Kas buvo tas Juozas Lingys? Kokia asmenybė slypi po Vinco Kudirkos pavarde?“ – įsitikinusi Šakių turizmo informacijos centro (TIC) vadovė Ieva Bernotaitė, todėl trijų nemokamų ekskursijų metu buvo pristatyti devyni lankytini Šakių miesto objektai.

Ekskursijose buvo akcentuojami zanavykams ypatingi 2019-ieji metai. Mat šiemet sukanka 100 metų, kai Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“ buvo paskelbta Lietuvos himnu ir gimė žymus choreografas, sceninio lietuvių liaudies šokio kūrėjas J. Lingys, sukūręs apie 200 liaudies šokių ir choreografinių vaizdų, išleidęs 20 knygų. Todėl ne veltui visos ekskursijos prasidėjo nuo miesto širdies – J. Lingio vardu pavadinto parko.

Tiesa, ši vieta žymi ir tuo, kad 1922–1944 m. čia stovėjo dviaukštis medinis „Žiburio“ gimnazijos pastatas, apsuptas sodo ir gėlynų. Jo kontūrą šiandien žymi tik šaligatvyje išdėliotos raudonos plytos. Mat per karą sudegusi mokykla čia atstatyta nebuvo. Beje, reikia paminėti, kad 1955–2005 m. parke stovėjo žalias medinis paviljonas, jaunimo vadintas ,,Žaliuke“, kuriame vykdavo diskotekos ir kiti renginiai. Jį nugriovus, 2006 m. pastatyta vasaros estrada, prieš kurią išlikęs kalnelis iki šių dienų vadinamas Bučkalniu, nes anksčiau ant jo augusios alyvos slėpė besibučiuojančius įsimylėjėlius.

Ekskursijų metu gidės priminė, kad Zanavykija garsi iš čia kilusiais signatarais. Prie Rotušės ant simbolinio valstybės pamato iškaldintos trijų iš jų – vyskupo Justino Staugaičio, Saliamono Banaičio ir Jono Vailokaičio – parašų faksimiles (skulptūros autorius Mindaugas Šnipas). Šakiuose 1890–1895 m. gyveno varpininkas, Lietuvos himno autorius Vincas Kudirka. Jam paminklas, kurį sukūrė skulptorius Stasys Žirgulis, pastatytas ant Šakių ežero kranto, kur kadaise menkai šildomoje klėtelėje jis priiminėjo ligonius. Iš Zanavykijos kilęs poetas Pranas Vaičaitis ir daug kitų Lietuvai nusipelniusių žmonių.

Be to, galime didžiuotis ir tuo, jog mūsų kraštas yra bendrinės lietuvių kalbos lopšys. Iš čia kilę daug žymių kalbininkų: Jonas Jablonskis, Juozas Pikčilingis, Pranas Gailiūnas, Antanas Marcinskas, Jonas Augustaitis, Arvydas Vidžiūnas, Rima Bakšienė, Vilija Sakalauskienė. Tad ne atsitiktinai 2017m. mieste atidengtas pirmasis paminklas lietuvių kalbai – skulptoriaus Kęstučio Dovydaičio bronzinė kompozicija „Simboliai laike“. Tai mergaitės, rankose laikančios knygą, skulptūra su šaligatvyje įspaustomis jos pėdelėmis – abėcėlės raidėmis.

Pasak I. Bernotaitės, daugiausiai šakiečių į ekskursiją susirinko penktadienį per pietus. Nors pūtė gana žvarbokas vėjas, tačiau net 55 suaugusieji ir vaikai ištvermingai keliavo po Šakius, kad išgirstų lankytinų miesto objektų istorijas iš užkietėjusios kelionių fanės ir Šakių „Žiburio“ gimnazijos geografijos mokytojos Birutės Bendoraitienės. Ketvirtadienį seniai pamiršti įdomūs istorijos faktai atgijo gidės, buvusios Šakių TIC vadybininkės Aušros Valinskytės pasakojimuose, šeštadienį ekskursijos dalyviams Šakiai nušvito kitoje šviesoje pasivaikščiojus po juos su mokytoja ir renginių vedėja Rasele Dumskiene.