Integruojant probuojamus asmenis norėtų glaudesnio bendradarbiavimo

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regioninio skyriaus specialistės Editos Matusevičienės (stovi) inicijuoto susitikimo metu susirinkusieji buvo supažindinti su tarnybos veikla, taip pat žadėta apsilankyti ir seniūnijose bei aktualiais klausimais pasikalbėti su gyventojais. D. Pavalkio nuotr.

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, veikiantis Šakiuose, pakvietė į VšĮ „Namai visiems“ – į bendradarbiavimo susitikimą. Atvyko rajono socialinių įstaigų, Užimtumo tarnybos atstovai, Šakių, Barzdų seniūnai. Susitikimo metu jo dalyviai buvo supažindinti su probacijos tarnybos veikla, nuteistųjų resocializacijos ir intensyvios priežiūros procesu.

Į susitikimą, kurį suorganizavo Šakiuose dirbanti Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus vyriausioji specialistė Edita Matusevičienė, atvyko ir jos kolegės iš Vilkaviškio bei Jurbarko.

Atliekanti viršininko pavaduotojo funkcijas vyriausioji specialistė Sonata Damidavičienė, pristatydama Lietuvos probacijos tarnybos struktūrą, paminėjo, kad šalyje dirba apie 400 probacijos pareigūnų ir darbuotojų, probacijos registruose yra apie 14 tūkst. asmenų, 2023 m. buvo vykdoma daugiau nei 3 tūkst. asmenų stebėjimas elektroninio stebėjimo sistema. Kauno regiono skyriuje, kurio sudėtyje yra ir Šakių padalinys, elektroninio stebėjimo įrenginius nešiojo per 600 prižiūrimųjų (Kauno regiono skyrius veikia 16-oje savivaldybių). Kaip paminėjo S. Damidavičienė, pernai Šakiuose pareigūnės dirbo su 138 asmenimis, deja, aštuoniems teismo sprendimais bausmės buvo sugriežtintos ar panaikinta probacija, t. y. prižiūrimieji buvo pasiųsti atlikti realias laisvės atėmimo bausmes.

„Mūsų tarnyba inicijuoja nusikaltusio asmens pozityvius pokyčius, o ne vien tik asmenį griežtai prižiūri. Mes siekiame, kad tas asmuo daugiau nesugrįžtų pas mus bei suprastų, kad gali keistis, išmokti elgtis kitaip. Mūsų tarnybos misija kurti saugesnę visuomenę, padedant žmogui keistis“, – kalbėjo vyriausioji specialistė.

Ji paaiškino, kad netgi tarnybos pavadinimas, žodžio „probatio“ viena iš reikšmių – išbandymas laisve.

„Mūsų tarnybos pareigūnai nori, kad ne tik keistųsi nuteistasis, mūsų tarnybos prižiūrimas asmuo, bet ir šalia esantys padėtų jam šiame pasikeitime“, – kalbėjo S. Damidavičienė, kviesdama savanoriauti probacijos tarnyboje.

Apie probuojamojo resocializacijos priemones kalbėjusi E. Matusevičienė pristatė probacijos tarnyboje taikomas elgesio pataisos programas, kuriomis probacijos darbuotojai siekia padėti asmeniui integruotis į visuomenę ir ateityje nenusikalsti. Pasidžiaugė, kad šiuo metu vyksta aprobavimo procesas naujų, iš partnerių Norvegijoje perimtų programų: asmenims, kenčiantiems nuo priklausomybių; pykčio valdymo bei vairuotojams, kurie vairavo neblaivūs. Tai, pasak E. Matusevičienės, žymiai praplės probacijos tarnybos darbo su nuteistaisiais galimybes.

„Šakiuose kartu su savanoriu Juliumi (J. Šedbaru – red. past.) mes vedame užsiėmimus vyrams, smurtaujantiems šeimose prieš savo partneres. Vienas iš pagrindinių programos tikslų – padėti smurtautojui suprasti, kas yra smurtas, bei padėti įgyti naujų gebėjimų, padėsiančių spręsti šeimos konfliktus ir ginčus be agresijos“, – teigė E. Matusevičienė.

J. Šedbaras atviravo, kad savanoriauti probacijos tarnyboje ir vesti nuteistiesiems elgesio keitimo programas jam buvo nauja patirtis.

„Kai su nuteistaisiais kalbėjom apie pagarbą, jie surašė keliasdešimt punktų, už ką gali vienas kitą, kitus ar save gerbti. Tai, manau, svarbu. Mes einam į gilius pokalbius, analizes, ir iš jų išgirstu tokius žodžius, kad „baisiausia buvo teismo salėje išgirsti nuosprendį, o dabar galiu eiti į gyvenimą iškėlęs galvą ir pasakyti, kad taip – suklydau“. Todėl noriu pasakyti, kad kiekvienas programos dalyvis yra žmogus...“ – mintimis dalijosi J. Šedbaras.

Savanoris Darius Pavalkis veda užsiėmimus moterims. Jis pasakojo jau po keleto programos užsiėmimų su moterų grupe pastebėjęs jų norą keistis, analizuoti teikiamas rekomendacijas, jas taikyti savo gyvenime.

„Be abejo, programose dalyvaujančių moterų patirtys yra skirtingos, dažniausiai bendraujant jaučiama jų vidinė gynyba, kartu ir pagalbos šauksmas, jos nori būti pastebėtos, mylimos, išgirstos, suprastos. Galbūt jos tą pagalbą, dėmesį gauti išmokusios per smurtą, grubesnius žodžius“, – pasakojo D. Pavalkis.

Šakių rajono savivaldybės tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Aušra Pavydienė kalbėjo ir apie asmenų, kuriems išduodamas smurto orderis, apnakvindinimo klausimą, pabrėžė, kad jie dažniausiai paliekami nuošalyje. Kaip informavo „Namai visiems“ vadovė Giedrė Šedbarienė, jos atstovaujama įstaiga rengiasi teikti laikino apnakvindinimo paslaugą smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantiems asmenims. Nakvynės namai yra Jurbarke, bet, kaip sakė tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė iš Jurbarko savivaldybės Zita Tytmonienė, „policijos pareigūnų atvežami smurtautojai dažniausiai čia išsiblaivo, o ryte iškeliauja kas sau, ir niekas nespėja jų sumotyvuoti keistis“.

Kaip informavo savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė, skyriaus darbuotojai pirmieji sužino apie iš įkalinimo įstaigos paleidžiamus asmenis, kurie gali kreiptis ne tik dėl piniginės socialinės pašalpos, bet ir kitų paslaugų, tačiau kurie neturėtų kur apsigyventi, iki šiol esą neturėta.

Susitikimo metu diskutuota dėl glaudesnės partnerystės su rajono institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, siekiant integruoti probacijos tarnybos priežiūroje esančius asmenis į visuomenę. E. Matusevičienės teigimu, tarnybos darbuotojai siekia būti proaktyvia ir atvira bendruomene, todėl mielai galėtų apsilankyti ir seniūnijose, kur susitiktų su gyventojais bei pristatytų tarnybos veiklą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar planuojate dalyvauti Prezidento rinkimuose?

klausimelis 05 10Diana iš Panovių:

Būtinai. Visada stengiuosi balsuoti rinkimų dieną, o ne iš anksto. Kai buvo maži vaikai, vesdavomės kartu, kad ugdytume patriotiškumą ir parodytume pavyzdį, jog balsuoti yra privaloma. Dėl kandidato esu apsisprendusi, tačiau, manau, kad antro turo reikės. Kiek sunkiau su referendumu – turėtų balsuoti 51 proc., kad jis būtų laikomas įvykusiu. 

klausimelis 05 10 2

Rimantas iš Plokščių:

Jau balsavau. Reikia balsuoti. Čia yra kiekvieno pareiga. Balsavimas turėtų būti privalomas. Tada nereikėtų verkti, kad ne tą kandidatą išrinko. Kadangi sekmadienį išvažiuosiu, ėjau balsuoti iš anksto. Apsispręsti sunku nebuvo. Rinktis tikrai yra iš ko, pretendentų turim daugiau nei Amerikoje. Vieni galvoja, ką daro, kiti – šiaip ateina, dėl vaizdo.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.