Lina POŠKEVIČIŪTĖ

460-ąjį gimtadienį Kiduliai pasitiko kraštiečių apsuptyje, šokių sūkuryje, prisiminta šio krašto ir Kidulių dvaro istorija, padėkota žmonėms už padarytus gerus darbus.

Šventė rugpjūčio 9 d. pavakarę prasidėjo įspūdingu akcentu – specialiai miestelio gimtadieniui skirtu šokių vakaru. Programą pavadinimu „Portretai“ parengė Kidulių istorinių šokių studija „II ballo della luna“ (vad. Irma Svetlauskienė). Beveik valandą trukusioje programoje, pasitelkdami judesį, jausmus, žvilgsnį, šokėjai pasakojo istorijas, kurios slypi už portreto.

Antroji Kidulių šventės diena prasidėjo kraštiečių susitikimu Kidulių pagrindinėje mokykloje. Buvę mokiniai, sugužėję į mokyklos sporto salę, klausėsi čia gyvenančio kraštotyrininko, žurnalisto Vinco Kriščiūno pasakojimo apie bendruomeniškumo ryšius apibus Nemuno, kuris skyrė Žemaitiją ir Sūduvą. Nors tarp abiejų kraštų ir buvo susisiekimo problemos, tačiau gyventojai žiemą susisiekdavo ledu, vasarą veikė keltai, tarpukariu Jurbarką ir Kidulius sujungė pirklio Meklenburgo įrengtas tiltas. Anot V. Kriščiūno, mezgėsi ekonominiai bei kultūriniai ryšiai: dažniau žemaitės atitekėdavo į turtingesne laikytą Sūduvos pusę, jurbarkiškių ir kiduliškių bendravimas aktyviai vyko tradiciniuose Jurbarko turguose. To meto bendruomenes abipus Nemuno vienijo ir spausdintą lietuvišką žodį į Lietuvą gabenę knygnešiai.

„Jurbarko pučiamųjų orkestras dažnokai grodavo kiduliškiams pasilinksminimų vakarėliuose, kai bilietas į juos kainuodavo 50 centų. O ką jau kalbėti apie statybininkus, Jurbarko pusėje stačiusius namus, svirnus, tvartus, kluonus ir atnešusius žodelį lios lios. Gal pagal jį jurbarkiškiai ir praminė kitapus Nemuno nuo Kriūkų iki Sudargo gyvenančius liociais, o šį panemunių regioną Liocija“, – kalbėjo ne vieną knygą apie šį kraštą parašęs V. Kriščiūnas.

Rečiau į gimtinę Kidulius sugrįžtančiam kraštiečiui ypač įdomu buvo pasižvalgyti po mokykloje atsikūrusį muziejų, kuriuo dabar rūpinasi mokytoja Danutė Dimaitienė. Ji priminė, kad tuometinis Kidulių vidurinės mokyklos kraštotyros muziejus buvo įsteigtas dar 1962–1963 mokslo metais, jo įsteigimo iniciatoriai – tuometinis mokyklos direktorius Adolfas Jasinskas ir mokytoja Irena Bastienė. Jame buvo sukaupta mokyklos istorija, medžiaga apie Kidulių dvarą, nykstančius kaimus, žymius žmones, kilusius iš šios apylinkės. Įvairios medžiagos surinko kraštotyrininkai, vadovaujami poetės, mokytojos Valdos Daunienės, vėliau kraštotyrinio darbo ėmėsi mokytojai Benjaminas Kuočkus ir Zita Janulaitienė. Tiesa, šiandien šis svarbus mokyklai kampelis vadinamas edukacine erdve „Praeities atspindys“.

Nuo vidurdienio būriais kiduliškiai traukė prie dvaro, čia viliojo šurmuliuojantys prekybininkai, adrenalino į šventę įnešė istorinių kovų, kurias atkūrė karybos klubai iš Kauno, Ukmergės, Latvijos, demonstracijos.

Iš toliau atvykusiems buvo įdomu daugiau sužinoti apie Kidulių krašto istoriją. Savo žiniomis vaikščiodamas po šimtametį Kidulių dvaro parką dalijęsis V. Kriščiūnas priminė, kad pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Kiduliai paminėti 1559 m. Anot jo, ypač reikšmingas buvo Kidulių dvaras, čia susiėjo svarbūs keliai iš pietų Žemaitijos, Prūsijos, Šakių, buvo intensyvi prekybos vieta, intensyviai Nemunu vyko laivyba ir miško verslai. Pirmieji dvaro savininkai buvo Kiršenšteinų giminė. Vėliau dvarą nupirko Karpiai, po 100 metų Tiškevičiai, 1922 m. iš dvaro, kuriam priklausė net 27 pastatai, išsikėlė paskutinis kilmingas savininkas Otas Ofenbergas.

Šventės metu Kidulių dvaro muziejaus patalpose buvo pristatytos net kelios parodos: vieną jų padėjo surengti Vytauto Didžiojo karo muziejus, buvo pristatyta dalinė rekonstruotų karinių vėliavų paroda „Atgimusi po sunaikinimo“. Į šventę atvykę Lietuvos aristokratų sąjunga ir jos prezidentas Andrius Krivickas supažindino su paskutiniųjų Kidulių dvaro savininkų Ofenbergų giminės herbais, seniausias jų kurtas 1524 m. Anot renginio vedėjos Irmos Svetlauksienės, kiduliečiai tikisi, kad ateityje bus sukurtas bei dvaro sienas papuoš ir Ofenbergų giminės medis.

Antrame dvaro aukšte kvietė fotografijų paroda, kurioje Kukarskės globos namų gyventojų moterų portretai, jas įamžino fotografės Agnietė Petrikaitienė ir Rūta Bakšienė. Dar vienos parodos autorė – kidulietė tautodailininkė Julija Žilaitytė-Macijauskienė. Paėmusi į rankas fotoaparatą prieš kelis dešimtmečius ji fiksavo jai brangius šeimos narius, Prano Totoraičio malūną ir kita. Moteris pasakojo, kad parodą surengė prisiminusi, kad palėpėje turi nuotraukų. Tą dieną moteris šventė 79-ąjį gimtadienį ir tvirtino, kad kiekvienas turėtume žinoti savo praeitį.

Vakarinė šventės dalis prasidėjo iškilminga vėliavos pagerbimo ceremonija ir Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų dūdų orkestro koncertu. Kiduliečius sveikino į šventę užsukusi Seimo narė Irena Haase, padėką už bendruomenės tikėjimo stiprinimą ji įteikė kaimelio šv. Arkangelo bažnyčios klebonui Zenonui Stepanauskui, rajono meras Edgaras Pilypaitis pasveikino penkerius metus gyvuojančią šokių studiją „II ballo della luna“ ir jos vadovę I. Svetlauskienę. Padėkota ir Kidulių bendruomenės centro „Vinkšnupis“ pirmininkui Martynui Mockevičiui. Vėliau savo pasirodymais susirinkusius džiugino žinomi atlikėjai.