Dešimt dienų po išnykusius rajono kaimus pasklidę tarptautinio dailininkų plenero „Kalbanti žemė“ dalyviai juos įamžino savo darbuose: geltonuojantys javų laukai, šimtamečiai medžiai, sodybų pastatų fragmentai, žmonių veidai senose fotografijose, upių vandenys ir kita. Dvylika dailininkų ne tik iš mūsų rajono ir Lietuvos, bet ir iš Sakartvelo, Lenkijos, Sankt Peteburgo rugpjūčio 15 d. pakvietė į savo kūrybos darbų parodos atidarymą Gelgaudiškio dvare.

Plenero dalyvių darbų parodą, tradiciškai paėmęs į rankas gitarą, atidarė girėniškis Arūnas Danielius, kuris prieš 20 metų sukūrė plenero himną. Šiais metais plenero dalyviams duota užduotis – išnykę kaimai – tapo tikru iššūkiu.

„Manau, kad ši paroda yra puikus įrodymas, kad kiekvienas menininkas pajuto, kokią istoriją, kultūrą saugo mūsų zanavykų žemė“, – sakė rajono savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Aurelija Papievienė.

Dešimt dienų trunkančiame plenere kūrė rusų tapytoja Tatiana Levchenko iš Sankt Peterburgo, lenkai Zbigniew Mierunski ir Henryk Trojan, Merabi Pipia ir Zurab Tchedia iš Sakartvelo, kraštiečiai Jonas Daniliauskas ir Valentinas Antanavičius, kauniečiai Raimondas Šimkevičius bei Gintaras Pankevičius ir šakiečiai – Lolita Rūgytė, Audronė ir Algimantas Vorevičiai.

Plenero dalyvius, gausiai surinkusius parodos lankytojus pasveikinti atvykęs Sakartvelo ambasados Lietuvoje konsulas Rati Mamporia padėkojo už tai, kad Sakartvelo menininkai buvo pakviesti dalyvauti plenere, pasidžiaugė, kad tarp Sakartvelo Dušeti ir Šakių savivaldybės klostosi geri kultūriniai santykiai.

Pasak A. Papievienės, kad šis pleneras vyktų sėkmingai, prisidėjo Šakių viešosios bibliotekos darbuotojos, kurios rinko medžiagą apie mūsų krašto išnykusius kaimus. Dailininkai „gavo“ po tris kaimus, į tas vietas plenero dalyvius lydėjo ir plenero akimirkas kartu su dailininkais fiksavo ir mūsų krašto fotomenininkai Audrius Starkauskas, Antanas Andrijonas bei Vidas Venslovaitis. Plenero dalyviams nukakti iki išnykusių kaimų teritorijų pagelbėjo ir seniūnai, ūkininkai, kitur kelius parodė greta gyvenantys gyventojai.

Pakalbinta pirmą kartą Lietuvoje besilankanti T. Levchenko, viešnia iš Sankt Peterburgo, neslėpė, kad čia patyrė daug emocijų ir įspūdžių.

„Pas jus labai graži gamta, puikūs žmonės. Manau, kad labai svarbu išmokti suprasti vienas kitą: aš geriau pažinau šio krašto žmonių charakterį, tautos savybes“, – kalbėjo viešnia, o juos darbuose – netgi karvės.

Svečias iš Sakartvelo M. Pipia prisipažino, kad Lietuvoje lankosi ne pirmą kartą, o kai gavo kvietimą dalyvauti plenere Gelgaudiškyje, nesuabejojęs atvyko, o atvykęs dar labiau pažino Lietuvą. Jo darbuose – išnykusiame Panenupių kaime geltonuojantys javų laukai ir begalinė dangaus žydrynė. Jo kraštietis Z. Tchedia pasakojo, kad plenere susipažino su kitais dailininkais iš Lenkijos ir Lietuvos, džiaugėsi, kad galėjo pažinti jų kūrybą.

„Tema buvo labai įdomi ir mes labai rimtai į tai pažiūrėjom. Šiandien lankytojai tai galės įvertinti“, – sakė svečias.

Kraštietis J. Daniliauskas pasakojo, kad išgirdęs, jog plenero tema bus išnykę kaimai, pasakė: „Galim niekur nevažiuoti, vis tiek nuvažiavę rasim dykus laukus, pamiškę ar pastatytą kryžių išnykusiam kaimui“. Tačiau išnykusių kaimų dvasią perteikti drobėje jam padėjo ne tik senos fotonuotraukos, bet ir išgirstos išnykusių kaimų istorijos.

Renginį užbaigė dailininkas R. Šimkevičius: skambant stumbrų riaumojimui, skaitė sukurtas eiles apie matytus kaimus, patirtus jausmus plenere perteikė dar ir lūpinės armonikėlės garsais. Dailininkai linkėjo, kad plenerai ir toliau tęstųsi, kad jame dalyvautų vis nauji menininkai. A. Papievienė pažadėjo, kad plenero metu nutapyti darbai ir surinkta medžiaga suguls į naują leidinį.

Paroda Gelgaudiškio dvare veiks iki rugsėjo 15 d.