„Pynės“ šokėjai savo kraštą garsino Turkijos festivaliuose

pyne meksika
Šakių kultūros centro jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Pynė“, vadovaujamas Vitalijos Venienės, festivalyje labiausiai susidraugavo su egzotiškais kostiumais išsiskyrusiu tautinių šokių kolektyvu iš Meksikos. Asmeninio archyvo nuotr.


Rugpjūčio 21–31 dienomis Šakių kultūros centro jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Pynė“, vadovaujamas Vitalijos Venienės, dalyvavo dviejuose tarptautiniuose folkloro festivaliuose Turkijoje.
 
Pasak V. Venienės, festivaliai vyko Turkijos nepriklausomybės karo pergalei pažymėti, tad Turkijos šokių kolektyvai ir dar 12 kolektyvių iš Serbijos, Rumunijos, Azerbaidžano, Kazachstano, Latvijos, Meksikos ir Lietuvos juose dalyvavimo norėdami parodyti save, pamatyti kitus, pagarsinti savo kraštą.

„Mes, latviai ir meksikiečiai savo šokiu labai išsiskyrėme iš Balkanų šalių, todėl sulaukėme didelio pripažinimo ir daugiausiai ovacijų“, – pasakojo kolektyvo vadovė, neslėpdama, jog visus sužavėjo „Pynės“ šokėjų šiluma, šokio išjautimas, išraiška, ypač pakėlimai.

„Įsivaizduokit, šokam scenoje, vyksta merginų pakėlimai, žiūrovai nuščiūva ir staiga pradeda ploti. Ovacijos... Balkanų šalių šokiuose daugiau judesių atliekama kojomis, o pas mus įjungiamos ir rankos, ir brėžiniai, ir pakėlimai, ir kulminacija. Tikriausiai tai jiems ir buvo netikėta, todėl ir sulaukėme tiek daug pagyrų ir puikių festivalio organizatoriaus Mustafa Inal atsiliepimų“, – atviravo „Pynės“ vadovė, džiaugdamasi tokiu sėkmingu aštuonių porų pasirodymu.

Nors V. Venienė neslėpė, kad iš pradžių labai stebėjosi rytiečių ramybe ir nepunktualumu, tačiau jau po dienos kitos ir pati nekreipė į tai dėmesio, nesinervino dėl vėlavimų, susitaikiusi su tuo, kad čia Rytai, o ne Europa, kur viskas vyksta sekundžių tikslumu.

„Supranti, kad tai kita kultūra ir mes tikrai labai skiriamės. Esam labai kuklūs, kompleksuoti ir nemokam savimi pasididžiuoti, eiti iškėlę galvų kaip rytiečiai“, – teigė kolektyvo vadovė.

Pasak jos, be koncertų, dalyviai turėjo daug laisvo laiko, tad galėjo ir pakeliauti, ir pailsėti, ir jūroje pasimaudyti, ir pabendrauti su bendraamžiais. Labiausiai lietuvaičiai susidraugavo su latviais ir meksikiečiais, todėl daugiausiai su jais leido laisvą laiką, mokė vieni kitus savo šokių, dalijosi įspūdžiais ir taip susigyveno, kad atsisveikinti teko su ašaromis akyse.

Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar kalba tebėra svarbi mūsų tapatybės dalis?

klausimelis 06 02Ingrida iš Šakių:

Turime didžiuotis, jog kalbame ta kalba, kuri pati archajiškiausia. Svarbu, kad mūsų vis dar yra tiek, jog šia kalba kalbama. Galvodama apie lietuvių kalbos kitimą, pritariu vienos kalbininkės minčiai, kad kalba turi išlikti gyva. Nereikia bijoti tų dalykų, kurie į ją įsiterpia, tačiau visada privalome laikytis tvirto pagrindo, kuris mums įdiegtas – to, kas yra iš motinos lūpų atėję, iš mūsų pasakų... Būtent tą pagrindą ir turime išlaikyti. Aš savo identitetą matau tik per savo gimtąją kalbą. 

klausimelis 06 02 2

Kristina iš Zanavykų kaimo:

Lietuviai be lietuvių kalbos tiesiog neįsivaizduojama. Kalba man prigimtinis dalykas. Nors sakoma, kad mokėti daugiau kalbų vertinga, man lietuvių kalba – tai šaknys ir privilegija jomis naudotis. Bijau dėl mūsų kalbos ateities. Suprantu, kad kitimo neišvengsi, bet, anglicizmų, barbarizmų tikrai per daug... Savo tapatybę sieju su lietuvių kalba, užsienyje nepraleidžiu progos apie savo šalį, kalbą papasakoti, pataisyti, jei kas Lietuvą maišo su Latvija...

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.