Stovyklos dalyviai susipažino su jau išnykusiais, beveik nežinomais buvusio Sintautų valsčiaus kaimais ir, žinoma, įspūdžius perteikė drobėse. Organizatorių nuotr.
Rugpjūčio 19–24 d. jau 20-ąjį kartą vyko Sintautų akademijos pleneras-tarptautinė menininkų stovykla „Sintautų krašto topofilija: (ne)išnykusių vietų pajautos“, skirta vietovardžių metams, pamirštų vietovių gyvasties saugojimui atmintyje ir kūryboje.
Organizatoriai informuoja, kad šioje savo krašto meilei ir savojo krašto atminties bei identiteto puoselėjimui skirtoje stovykloje, kaip visada, dalyvavo žymūs menininkai iš Vilniaus, Kauno, Lenkijos, bei neprofesionalūs kūrėjai iš sostinės bei Sintautų.
Tarp dalyvių visame pasaulyje savo darbais garsėjanti vilnietė peizažistė, jautraus potėpio improvizatorė Gražina Vitartaitė ir sintautiečiams jau pažįstamas tapytojas, plenerų organizatorius Arvydas Bagdonas, dar žinomas kaip profesionalus Kalėdų Senelis. Pirmą kartą čia lankėsi ir Sintautais susižavėjo bendrų lietuvių ir lenkų projektų rengėja Eva Pohlke, kaunietės Sigita Čivilytė ir Irena Mikuličiūtė-Mika. Kauno menininkus atstovavo ir Sintautuose žinomas Gintautas Vaičys, kūrė žinomas peizažistas, profesionalus tapytojas Raimundas Majauskas, akvarelistas bei kino kūrėjas Vidas Valentas, kurio giminės šaknys yra iš senojo Sintautų valsčiaus, bei kiti.
Stovyklos dalyviai pirmąsias dienas susipažino su jau išnykusiais ar baigiančiais išnykti ir beveik nežinomais buvusio Sintautų valsčiaus kaimais. Apsilankyta Kaukokalniuose, Gyliškiuose, Mockupiuose, Šurpauliuose, Šuopiuose, Smilgiuose (Siratuose), Mockupiuose, Rūgiuose, nepamirštas ir Leopolės vienkiemis, Pavilktiniai, vieniša Klepų kaimo laukuose stovinti laukų Marija.
Pasak pagrindinio plenero organizatoriaus Vito Girdausko, vakarais Sintautų akademijoje netilo stovyklos menininkų pokalbiai apie meną, kuriamus ir sukurtus darbus bei nykstančią ir sparčiai pačių naikinamą senąją dvasinę kultūrą. Menininkai taip pat susipažino su žymiosiomis M. Sederevičiaus skulptūromis Kudirkos Naumiestyje, apsilankė Suodžių koplyčioje bei Gelgaudiškio dvare, kur domėjosi neseniai „Kalbančios žemės“ plenere sukurtais darbais ir pačiu dvaru.
O kurta ir Aukspirtos upių santakos slėnyje, Leopolės vienkiemyje, prie senųjų kaimų kapinaičių ir sodybų, lietui lyjant – senojoje Sintautų mokykloje bei Sintautų akademijos patalpose.
Sukurti tiek profesionalūs, tiek mėgėjiški darbai ne tik skleidžia grožį ir harmoniją, bet ir įprasmina jau išnykusių kaimų vardus, istorijos vingiuose dingusių kaimų dvasią. Darbai Sintautų kultūros centre bus eksponuojami iki rugsėjo pabaigos, vėliau parodą ketinama surengti ir Lenkijoje.
„Draugo“ inf.