Antri metai vasario viduryje Šakių viešoji biblioteka pakviečia stabtelėti prie mūsų krašto kalbos ugdytojų darbo ir siekių. Praėjusį penktadienį gausiai susirinkę lietuviško žodžio mylėtojai pasidžiaugė, kad už gimtosios kalbos puoselėjimą Jono Augustaičio vardinė statulėlė „Raidė A“ iškeliavo į mokytojos, lituanistės Onos Jasinskienės rankas.

„Kalba – žmogaus kultūros esmė“ – toks gyvenimo moto ir priesakas mums paliktas Šakių krašto šviesuolio, lietuviško žodžio sergėtojo Jono Augustaičio, kuriam atminti jau antri metai rengiama Gimtosios kalbos šventė ir vardinės statulėlės už lietuvių kalbos puoselėjimą įteikimas.

Šventėje skambėjo ne tik pasaulio išminčių apie lietuvių kalbą pasakyti žodžiai, bet ir aktualijos, su kuriomis supažindino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų grupės vadovė, kraštietė Sigita Sereikienė. Anot jos, kalbos klausimais visuomenė yra gana jautri. Kraštietė palietė viešojoje erdvėje vis dar priešingų nuomonių susilaukiančius klausimus: trijų raidžių „w“, „q“ bei „x“ piliečių pasuose klausimas, moterų pavardės su galūne „-ė“ vietoj „-ienės“ rašymas, įmonių pavadinimų rašymas. Kraštietė priminė ir šiandien vis dar aistrų keliantį klausimą, kuomet pernai Valstybinė lietuvių kalbos komisija panaikino „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą“ – teisės aktą, kuris leido taikyti finansines nuobaudas už pagrindinių kalbos normų nesilaikymą.

„Raginčiau visada, kada iškyla koks kalbinis klausimas, nebūti labai griežtiems. Be abejo, savo kalbą reikia vertinti, puoselėti, tačiau ji turi patenkinti šiuolaikinio vartotojo poreikius. Žaiskime su kalba, vartokime ją laisvai, kūrybingai, nebijokime padaryti klaidų“, – linkėjo S.Sereikienė.

Gausiai susirinkę lietuviško žodžio mylėtojai laukė ir pagrindinio šventės akcento, kuomet J. Augustaičio vardinė statutėlė „Raidė A“ buvo garbingai įteikta ilgametei mokytojai, poetei O. Jasinskienei.

O. Jasinskienė gimė Šilininkuose (Slavikų vlsč.), mokėsi Kidulių vidurinėje mokykloje, vėliau baigė Vilniaus universitetą. 48-erius metus O. Jasinskienės pedagoginis darbas buvo susipynęs su kūryba: šimtus jaunų žmonių ji mokė pamilti ir branginti gimtąjį žodį, o kūrybą į pasaulį leido knygelėmis  („Susikaupimo metas“, „Prisiglaudimai“, „Pasišauksiu žodį“, „Aguonų laužavietė“ ir kt.). Jos eilėraščius spausdino rajoninė ir respublikinė spauda. Už poetinę kūrybą O.Jasinskienei 1999 m. įteiktas „Aitvaro“ apdovanojimas, ji buvo Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narė, priklausė respublikinei mokytojų kūrėjų draugijai „Spindulys“, rajono literatų klubui „Lygumų šaltinis“. Nuo 2013 m. dalyvauja bibliotekos kūrėjų grupės „Mėlynosios paukštės“ veikloje, dar viena prasminga jos veikla – redaguoja Šakių kalendorių, rajono poetų leidinius – už kultūrinę veiklą 2016 m. jai įteikta Šakių rajono savivaldybės premija. Poetės eilėms muziką kuria kompozitorius ir atlikėjas Algirdas Motuza, muzikai – Petras Sutkus, Remigijus Poderis, Rimanta Poderytė. Tačiau tikroji O. Jasinskienės gyvenimo prasmė – darbas mokykloje, ji dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Šakių rajono mokyklose ir „Žiburio“ gimnazijoje.

„Šakių viešajai bibliotekai Onutė yra labai savas žmogus. Ji jau keletą metų čia savanoriauja, kasdien ateidama į biblioteką kaip į darbą. Linkiu, kad tais bibliotekos laiptais į antrą aukštą jūs liptumėte dar ilgai ir kad jūsų autentiškas humoras skambėtų tarp bibliotekos sienų būtent tada, kada jo labiausiai reikia“, – kalbėjo Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė.

O. Jasinskienė, neslėpdama susijaudinimo, dėkojo susirinkusiems, kukliai sakydama, kad ne dėl jos, o dėl gimtojo žodžio tiek žmonių susirinko. Skaitydama Romualdą Granauską, O. Jasinskienė tarsi  jam atitarė savo kūryba, sakydama: „Aš, tavo gimtas žodis, motinos kadaise lūposna įdėtas kaip duonos kąsnis, kaip medus, kaip lieptas – kuriuo keliauti buvo liepta į žmones, į pasaulį.“

„Bemaž penkiasdešimt metų valgiau duonelę iš lietuviško žodžio. Dabar dešimti metai atidavinėju savo skolą gimtajam žodžiui čia, bibliotekoje, tarp nuostabių žmonių, labai ištikimai mylinčių knygą. Nes čia mano namai, ačiū direktorei Kristinai, mielai Linai, šalia kurios kairiojo šono yra mano sėdavietė... Džiaugiuosi, kad galiu kasdien tą žodį paglostyti, prie jo prisiglausti. Tai darau ne pareigos stumiama, bet dėl savęs, nes gyvenimas sau – tai ne tupėjimas ant zelikio, o buvimas tarp žmonių“, – šmaikštavo O. Jasinskienė.

O. Jasinksienę pasveikinti, ją apkabinti, įteikti puokštę gėlių atėjo buvę kolegos, mokiniai, rajono bibliotekininkės, artimieji.

„Leisiu sau pajuokauti, pagaliau ir aš esu M.A.M.A. apdovanojimuose. Džiaugiuosi, kad mama ir toliai tęsia savo prasmingą darbą ir veiklą, toliau eina savo gyvenimo keliu, ir ačiū visiems už apdovanojimą, tai yra nepaprastai prasminga“, – dėkojo sūnus Gintaras.

Šventę vainikavo apeiginio dainavimo ansamblio „Dijūta“ (Marijampolės sav.) koncertas.