Gimę kartu su Lietuva

paroda portretai
Fotografijų parodos „Laisvė būti žmogumi“ atidarymo proga bendroje nuotraukoje įsiamžino projekto dalyviai ir organizatoriai. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Pasitinkant Kovo 11-ąją, Šakių kultūros centre atidaryta fotografijų paroda „Laisvė būti žmogumi“, skirta Kovo 11-osios 30-mečiui. Tai Šakių viešosios bibliotekos inicijuotas interaktyvus projektas, fotografijose ir video pokalbiuose –trisdešimtmečiai Šakių krašto žmonės.

Parodos sumanytojai, Šakių viešoji biblioteka, kalbino 1990 m. gimusius žmones ir klausė – kas yra laisvė būti Žmogumi? Kvietė atrasti, iš naujo kurti savo santykį su laisve bei apmąstyti savo pamatines vertybes, o susirinkusius į parodos atidarymą – džiaugtis savo šalies jaunu gimtadieniu.

„Dėkoju dalyviams už jų drąsą, pasitikėjimą mumis, taip pat už šviesias, pozityvias emocijas viso proceso metu. Nėra taip paprasta stovėti prieš kamerą, tuo pačiu būti fotografuojamam ir atsakinėti į klausimus“, – projekto akimirkomis dalijosi Šakių viešosios bibliotekos direktorė Kristina Lebedžinskienė.

Bibliotekoje projekto dalyvius fotografavo Inga Matulevičiūtė-Rutkauskienė, kuri parodos atidarymo metu kalbėjo, kad jai laisvė būti Žmogumi yra pirmiausiai atsakomybė už savo jausmus, mintis, žodžius ir veiksmus.

„Valstybė, mano akimis, yra tiek laisva, kiek padeda žmogui, piliečiui šią laisvę suprasti ir ją realizuoti. Aš labai džiaugiuosi, kad mūsų biblioteka įgyvendino šį projektą, kad mes galėjome dalintis su jaunaisiais laisvės vaikais savo mintimis, savo emocijomis, juos pažadinome dalintis su mumis ir tas grįžtamasis, abipusis ryšys atsispindi fotografijose. Būkime laisvi pirmiausiai širdyje, skleiskime tą laisvę, mąstykime apie ją“, – mintimis dalijosi I. Matulevičiūtė-Rutkauskienė.

Parodoje – 16 jaunų žmonių fotografijų. Iš jų žvelgia įvairių profesijų, likimų žmonės, jie visi išsako, ką jiems reiškia laisvė. Rimai Merčaitienei tai didelė žmogaus atsakomybė, Adomui Stanaičiui – galimybė bendrauti gimtąja kalba, galimybė keliauti ir teisė pasirinkti, Dariui Misiukevičiui – galimybė realizuoti save, Linai Žilaitienei – laisvai reikšti savo tikėjimą ir nebūti smerkiamai. Prasmingos ir kitų dalyvių mintys.

Gausiai susirinkę projekto dalyviai, jų šeimos nariai, pažįstami galėjo išvysti ir video filmą, tarp bibliotekos lentynų jaunus žmones kalbino K. Lebedžinskienė, I. Matulevičiūtė-Rutkauskienė, filmavo Tomas Remenčius. Į klausimą, kas yra laisvė būti Žmogumi, jauni žmonės pateikė įvairių minčių.

„Laisvė būti Žmogumi – būti savimi pačiai, realizuoti save, laisvai reikšti savo mintis, savo idėjas, nebijoti būti tokia, kokia aš iš tikrųjų esu. Mes esame tie vaikai, kurie gimėme ant to rubežiaus, galime tik įsivaizduoti, kas yra gyventi nelaisvėje“, – sakė Judita Ambrasienė.

Erikai Bingelienei patinka, kad Lietuva globalėja, o knygos suteikia laisvę vaizduotei. Aistei Bakaitei būti laisvu žmogumi reiškia laisvai svajoti, kai niekas žmogaus neriboja ir nevaržo. Rugilė Guzovijūtė-Mekšriūnienė sako, kad jai svarbu neuždaryti savęs į jokius rėmus ir pirmiausiai būti viduje laisvai.

Atsakydama į klausimą, ar gimę nepriklausomybės atgavimo metais žmonės yra laisvesni ir drąsesni, Margarita Remeikienė šypsosi ir sako, kad kai kurie šiandien net per daug yra laisvi. Kas suteikia žmogui vidinę laisvę? Monika Endriukaitytė sako, kad vidinę laisvę reikia tiesiog pajusti, kaip ji, nors gyvena užsienyje, bet suprato, kad Lietuvoje yra jos namai, šeima. Kristina Undraitytė savanoriauja ir sako, kad jai svarbu dalintis su kitais. O kad gimė tais pačiais metais, kartu su nepriklausoma Lietuva, jaučiasi tikru laisvės vaiku.

„Turėtume laisvę ypatingai vertinti, kažkas paaukojo savo likimus, šeimą ir tikslus, kad mes augtume, tobulėtume, norėtume gyventi toje laisvoje visuomenėje“, – kalbėjo Kristina Juodaitytė.

O Vaiva Merkevičiūtė pabrėžė, kad jai visi užduoti klausimai apie laisvę susiveda į vieną atsakymą – laisvę rinktis, „kaip atrodyti, ką kalbėti ir ko nekalbėti. Aš manau, kad aš visą gyvenimą jaučiuosi laisva“.

Įdomiomis įžvalgomis, mintimis, pamąstymais apie laisvę būti Žmogumi, apie valstybės laisvę, apie kiekvieno vietą toje valstybėje dalinosi ir kiti projekto dalyviai.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip kovoti prieš žiaurų elgesį su gyvūnais?

klausimelis 04 26Mindaugas iš Zapyškio:

Nepriklausomai, kur laikomas šuo, ant grandinės ar voljere, reikia jam sudaryti sąlygas. Nelaikyčiau žiauriu elgesiu su gyvūnu, jei jis ant grandinės gali lakstyti po visą kiemą. Kartais grandinė gali suteikt šuniui daugiau laisvės nei gyvenimas voljere. Manau, ir dabar yra numatytos pakankamai griežtos bausmės kovai prieš žiaurų elgesį su gyvūnais, nes, kiek žinau, yra ir baudžiamoji atsakomybė – laisvės atėmimo bausmė.

klausimelis 04 26 2

Lina iš Šakių:

Manau, kad pririšti šunį prie grandinės nėra blogai, bet tokie įvykiai, kai norima jais atsikratyti itin žiauriais būdais, yra netoleruotini. Jei jau nėra galimybės ar noro laikyti šuns ar katės, galima kreiptis į gyvūnų globos įstaigas, bet ne kažkur išvežt ir atsikratyt. Manau, kad už žiaurų elgesį su gyvūnu bauda nuo 200 iki 1 tūkst. eurų jau būtų žmogui bausmė.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.