Didesnis dėmesys kultūros paveldo objektų įveiklinimui

bakaite a1
Marijampolės apskrities Regioninės kultūros pirmininkė, Šakių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Aistė Bakaitė kvietė pasinaudoti projektinėmis lėšomis, kurios leistų veiklas vykdyti paveldo objektuose. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Lapkričio 20 d. vyko Marijampolės apskrities Regioninės kultūros tarybos organizuota nuotolinė konferencija. Jos pirmininkė, Šakių kultūros centro direktoriaus pavaduotoja Aistė Bakaitė pristatė Marijampolės apskrities tolygios kultūrinės raidos įgyvendinimo prioritetus bei 2021 metų finansavimo galimybes. Taip pat pasidalino gerąja patirtimi apie dešimtąjį muzikos festivalį  „Beatričės vasaros“.

Marijampolės apskrities Regioninės kultūros tarybos pirmininkė A. Bakaitė pasidžiaugė, kad pernai Regioninė kultūros taryba sulaukė 67 projektinių paraiškų, kad projektai buvo gana įvairūs ir įgyvendinami skirtingose Marijampolės apskrities vietose bei paveldo objektuose. Iš viso šakiečiai teikė 27 paraiškas, iš kurių 16 projektų buvo finansuoti. Tarp teikiančių projektus buvo Šakių, Lukšių kultūros centrai, Zanavykų muziejus, Zanavykų seimelis ir kiti.

Priminsime, kad Regioninė kultūros taryba svarsto ir atrenka apskrities finansuotinus kultūros ir meno projektus, kuriems finansavimą skiria Lietuvos kultūros taryba. A. Bakaitė paminėjo, kad pavyzdžiui, norintys vykdyti įvairias veiklas dvaruose, projektus turėtų rengti orientuodamiesi į prioritetą „Vietos materialaus ir nematerialaus kultūros paveldo aktualizavimas bei vietos kultūrinio identiteto stiprinimas“. A. Bakaitė akcentavo, kad į šį prioritetą buvo ir pernai pateikta daugiau paraiškų.

„Siūlau visiems pasinaudoti šia galimybe ir teikti projektus, kuriuos įgyvendindami savo krašte galėsime vykdyti gražias veiklas“, – kalbėjo A. Bakaitė ir kvietė iki gruodžio 1 d. teikti paraiškas.

Dešimtasis muzikos festivalis „Beatričės vasaros“ – vienas iš sėkmingų Šakių kultūros centro įgyvendintų projektų. Jį pristačiusi A. Bakaitė priminė, kad festivalis skirtas dainininkei Beatričei Grincevičiūtei, savo vasaras leidusiai Ilguvos dvare.

„Mes šiuo festivaliu išsiskiriame tuo, kad projektas vyksta kultūros paveldo objektuose, turime Zyplių, Gelgaudiškio, Ilguvos dvarus, stengiamės juos ir dvaro prieigas įveiklinti. Jau dveji metai koncertus organizuojame Sudargo piliakalniuose, koncertus rengiame ir kituose paveldo objektuose, pavyzdžiui, Griškabūdžio bažnyčioje. Per šį festivalį profesionalų meną galime pristatyti ir regiono gyventojams“, – pasakojo A. Bakaitė.

Šiais metais Šakiuose nuvilnijusio dešimtojo profesionaliosios muzikos festivalio „Beatričės vasaros“ metu buvo planuota surengti aštuonis koncertus, tačiau vienas buvo atšauktas dėl pandemijos. Kaip pasakojo A. Bakaitė, dėl karantino pasikeitė visa planuota festivalio programa. Buvo galvota pasikviesti užsienio atlikėjus, tačiau jų atsisakyta, ir festivalis startavo ne gegužės mėnesį, kaip buvo planuota, o liepą. Festivalio gerbėjai klausėsi Sauliaus Petreikio, Nomedos Kazlaus, Martyno Levickio ir kitų garsių atlikėjų. Bendra festivalio sąmata per 30 tūkst. eurų.

A. Bakaitė pasakojo, kad sulaukdavo koncertuose iki 100 žiūrovų, dalis jų – nuolatiniai visuose koncertuose. Ji pasidžiaugė šio festivalio pradininke, globėja, ilgamete rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičiene.
„Jos indėlis ir dabar dar yra neišblėstantis. Dėliojant festivalio programą mes visuomet tariamės su ja, prašome idėjomis prisidėti prie festivalio tęsimo“, – pasakojo A. Bakaitė.

Konferencijos dalyviams buvo įdomu sužinoti, kokios įtakos koncertų lankomumui turėjo pandemija.

„Tikrai, šis sunkus periodas turėjo įtakos. Būdavo šiek tiek mažiau žiūrovų koncertuose. Tačiau nebuvo taip, kad visai neturėtume. Bent jau šimtas žiūrovų ateidavo klausytis koncertų, juolab kad dauguma koncertų vyko lauke, organizatoriams pavyko išlaikyti saugius atstumus tarp žmonių“, – sakė A. Bakaitė.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.