Dešimtmečio kūryba – penktojoje poetės knygelėje

pazenklintas laikas
Poetės Onutės Jasinskienės naują poezijos knygą jau galima įsigyti.

Prieš pat Kalėdas dienos šviesą išvydo poetės Onutės Jasinkienės poezijos knyga „Paženklintas laikas“. Tai penktoji poetės knyga, į kurią sugulė dešimties metų kūryba.
 
O. Jasinskienė, ilgus metus dirbusi lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja, pastaruosius metus savanoriaujanti Šakių viešojoje bibliotekoje, turi tvirtą gyvenimo filosofiją, yra gilios jausenos ir išgyvento žodžio meistrė. Tai penktoji jos knyga, kurioje eilėraščių bei dainų tekstai vos sutilpo į du šimtus puslapių. Šešių šimtų egzempliorių tiražu išleistos knygos iliustracijų ir viršelio autorė – dailininkė Audronė Vorevičienė.

Autorės pasiteiravus apie knygos pavadinimą, ši sako net negalinti atsakyti, kodėl toks pavadinimas.

„Ne vienas manęs klausia, kodėl knygos viršelyje laikrodžio rodyklė sustojo be penkiolikos pirma valanda. Aš ir sakau – nesustojo, laikas eina...“ – sako O. Jasinskienė.

Pasiteiravus, apie ką „Paženklintas laikas“, autorė tikino, kad joje – žmogaus ir gamtos ryšys, gili būties prasmė, bėgantis laikas, ne tik atsigręžimai atgal, bet ir drąsus žvilgsnis į priekį.

Pasak O. Jasinskienės, beveik dešimties metų kūryba sugulė į šią knygą, tiek praėjo laiko nuo paskutinės jos išleistos knygelės. Autorė sako, kad šiuo metu beveik neliko neišspausdintų eilėraščių.

„Kažkaip sunkiai man jie čia einasi rašyti... Jau, matyt, viskas išgrandyta iš visų duonkubilio kraštų“, – šypsosi pašnekovė.

Kitąmet, gegužės mėnesį O. Jasinskienė švęs garbingą 80-ies metų jubiliejų, sako, kad tuomet galbūt pavyks susitikti ir su skaitytojais gyvai. Tiesa, knygą iš autorės jau galima įsigyti ir dabar.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3