Daugiau nei dešimtmetį Sudarge netyla aistros dėl miestelio centre stovinčio Sudargo vikariato pastato, anksčiau vadinto klebonija. Pastatas yra parapijos nuosavybė, aplinka rūpinasi seniūnija, o keli entuziastai čia nori įrengti knygnešystės muziejų. Diskusijos kyla, ar apskritai pastatas siejamas su šio krašto knygnešiu Martynu Sederevičiumi, ar reikia, kad jis būtų įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Sudargiečiai susiginčijo ir dėl šio pastato istorijos.

Priminsime, kad Sudarge, vadinamoje knygnešių viršukalnėje, prieš dešimtmetį buvo užsimota statyti kultūros namus. Statybos tuomet neįvyko, o vadinama senoji Sudargo klebonija buvo įtraukta į Kultūros vertybių registrą (2011 m.). Tuomet susikūrusi Sudargo knygnešystės muziejaus kūrimo iniciatyvinė grupė atakavo raštais bažnyčios, Kultūros paveldo ir Šakių rajono savivaldybės vadovus, kad klebonija, kuri siejama su knygnešių tėvu Martynu Sederevičiumi (1829–1907), yra neprižiūrima ir vis labiau nyksta. Iniciatyvinės grupės nariai minėtame pastate norėjo ir iki šiol laikosi minties įkurti knygnešystės muziejų.

Prabėgo dešimtmetis. Pasak savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiosios specialistės Ingos Navlickienės, dėl šio pastato tiek daug painiavos, susipriešino ir patys sudargiečiai. Ji džiaugiasi, kad pavyko išsiaiškinti tiesą: anksčiau vadintas senasis klebonijos pastatas dabar vadinamas Sudargo vikariato pastatu, pavadinimą 2020 m. pakeitė Kultūros paveldo departamentas. Kultūros paveldo departamento vertinimo tarybos buvo prašoma panaikinti vikariato kaip saugomo objekto statusą, nes tiesiogiai su knygnešiu M. Sederevičiumi jis nėra susijęs, sieja tik teritorija, kurioje yra klebonijos vieta, kurioje greičiausiai gyveno M. Sederevičius.

Vertinimo taryba, posėdžiavusi kovo 30 d., nesutiko pastato iš Kultūros vertybių registro išbraukti, tik patikslino duomenis apie vertingąsias savybes.

Pastatas priklauso Sudargo šv. Jono krikštytojo parapijai, kurią šiuo metu aptarnauja Kaimelio parapijos klebonas Zenonas Stepanauskas.

„Toks įspūdis, kad tie Kultūros paveldo specialistai mūsų negirdi. Esu įsitikinęs, kad pastatas 2011 metais buvo netikslingai ir neteisingai įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Šis pastatas, Sudargo vikariatas, buvo pastatytas apie 1910 metus, o kunigas M. Sederevičius mirė 1907 metais. Kunigas tame pastate nei gyveno, nei mirė“, – pasakoja klebonas, dalyvavęs ir nuotoliniame Kultūros paveldo departamento posėdyje ir priduria, kad iš oro ištraukta ir pastato statybos data – 1890 metai, jis svarsto atstatyti datą.

Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė sako, kad nors Sudargo vikariato pastatas priklauso parapijai, seniūnija visada pagelbsti klebonui, šienauja aplinką, pastatas yra užkonservuotas ir jame jokia veikla nevyksta. Idėją, kad Sudarge atsirastų knygnešystės muziejus, seniūnė palaiko, tik priduria, kad pirma reikia atlikti nemažai namų darbų.

„Gaila, kad nesulaukėm iš tų entuziastų žmonių, norinčių čia įrengti muziejų, pagalbos ar talkos tvarkant pastato aplinką. Nežinau, kaip jie galvoja tą veiklą vykdyti, jei nebendradarbiauja nei su klebonu ar parapija. Reikia daryti, o ne tik galvoti, kad mums reikia. Lengviausia kontroliuoti, kad niekas pastatu nesirūpina, viskas turi būti derinama, kalbamasi“, – įsitikinusi seniūnė.

Iniciatyvą išsaugoti Sudarge knygnešystės reiškinį pagirtina laiko ir I. Navlickienė. Anot jos, šis reiškinys niekada nebus pamirštas, nes Sudargo, Slavikų, Kidulių bendruomenės, Šiaulių sąjunga ir kitos organizacijos knygnešystę įamžina įvairiomis veikomis, daugiausiai organizuojamais žygiais.

„Savivaldybės administracija kartu su Sudargo seniūnija svarsto įvairias galimybes dėl knygnešystės ekspozicijos Sudarge įrengimo. Tiksli jos vieta dar nėra aiški“, – kalbėjo I. Navlickienė.

Pakalbinta Sudargo bendruomenės centro pirmininkė Alberta Natalija Dragūnaitienė tvirtino, kad Sudargo vikariato pastatas buvo pastatytas vikarams, tarnavusiems Sudarge, o klebonijos, kurioje gyveno knygnešys M. Sederevičius, likę tik pamatai. Pasak A. Dragūnaitienės, knygnešys M. Sederevičius vėliau nusipirko greta esantį namelį, kuriame ir mirė. Šioje teritorijoje, kurią amžininkai vadina knygnešių viršukalne, iš kurios M. Sederevičius su pagalbininkais knygas platindavo visoje Lietuvoje, išlikusios ir kitos svarbios vietos, kur stovėjo tvartas, kluonas, arklidės, vežiminė, klėtis.

„Jų planas  buvo išbraukti senosios klebonijos pastatą iš Kultūros vertybių sąrašo. Nori sunaikinti knygnešių paveldą. Bet negavo, ko norėjo. Atrodo, kad aš jau su iniciatyvine grupe darausi kai kam rakštis“, – kalbėjo Sudargo knygnešystės muziejaus kūrimo iniciatyvinės grupės pirmininkas Juozas Tamušauskas, kuris tvirtina, kad Nekilnojamo turto registrų išraše nurodyta, kad senosios klebonijos statybos pabaigos metai yra 1890 m.

„Buvo teigiama, kad nėra eksponatų muziejui. Asmeniškai aš turiu dvi dėžes to laikotarpio spaudos draudimo literatūros, pažįstų žmonių, kurie taipogi turi eksponatų, manau, jei būtų muziejus, eksponatų palaipsniui gausėtų. Kai kurie sudargiečiai tvirtina, kad M. Sederevičiaus giminių nėra, tai netiesa. Yra dar gyvų liudytojų – knygnešio sesers artimieji“, – pasakojo kraštietė, Sudargo knygnešystės muziejaus kūrimo iniciatyvinės grupės narė Birutė Matijošaitytė, pasidžiaugusi, kad pastatas liko Kultūros vertybių registre.