Prieš 30 metų Kudirkos Naumiestyje buvo įkurtas Vinco Kudirkos fondas, kurio pagrindinis tikslas buvo pastatyti ir įrengti Vinco Kudirkos muziejų. Dauguma šio fondo steigėjų – buvę Kudirkos Naumiesčio vidurinės mokyklos mokiniai.

Dar 1924 m. kilo idėja įkurti Vinco Kudirkos vardo muziejų, skirtą Lietuvos himno autoriaus atminimui Naumiestyje įamžinti. Ši svajonė pradėjo pildytis tik atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, kai V. Kudirkos memorialinei ekspozicijai, įsikūrusiai Kudirkos Naumiesčio vidurinėje mokykloje ir vadovaujamai mokytojos Natalijos Manikienės, patalpos tapo per ankštos. Iš Kudirkos Naumiesčio kilusiems Zenonui Grigošaičiui bei Romui Treideriui kilo idėja statyti muziejui atskirą pastatą, šią idėją palaikė ir N. Manikienė. Šį sumanymą labai rėmė architektas Vytautas Landsbergis-Žemkalnis bei Kultūros ir švietimo ministerija, tačiau tam nebuvo lėšų.

 

Tuo metu V. Kudirkos muziejus Kudirkos Naumiesčio mokykloje jau buvo tapęs Maironio lietuvių literatūros muziejaus padaliniu. N. Manikienei, ilgametei šio muziejaus vadovei, kraštotyrininkei, vienai iš respublikinės Kudirkaičių organizacijos kūrėjų, pasiūlius, 1991 m. rugpjūčio 18 d. buvo įsteigtas Vinco Kudirkos fondas. Jo pirmininku steigiamajame susirinkime išrinktas Z. Grigošaitis, sekretore N. Manikienė.

Kiti Fondo steigėjai buvo Algimantas Damijonaitis (Kudirkos Naumiesčio seniūnas), Donatas Jasulaitis (Kudirkos Naumiesčio parapijos klebonas), Giedrė Čepaitienė (Šiaulių universiteto docentė), Ona Piešinienė (mokytoja), Laima Tamošiūnienė (buhalterė), Algimantas Stanaitis (žurnalistas), Juozas Pikčilingis (Vilniaus universiteto profesorius), Vytautas Landsbergis-Žemkalnis (architektas). Dviem pastariesiems netrukus mirus, steigėjais buvo paskirti Albinas Vaičiūnas (kultūros istorikas) ir Stasys Tamošaitis (inžinierius). Dauguma steigėjų – buvę Kudirkos Naumiesčio vidurinės mokyklos mokiniai.

Vinco Kudirkos fondo „komitetas, remdamasis žmonių ir įstaigų parama, pradėjo realizuoti savo pagrindinį tikslą“, – teigiama 1991 m gruodžio 20 d. rašte ministrui D. Kuoliui ir prašoma jo paramos. Pasikonsultavus su prof. Algimantu Miškiniu ir V. Landsbergiu-Žemkalniu, buvo parinkta vieta muziejui – tuščias sklypas priešais V. Kudirkos paminklą. Projektavimo ir statybos darbus organizavo bei finansavimu rūpinosi Fondo pirmininkas Z. Grigošaitis ir Fondo narys S. Tamošaitis. Konkursą laimėjus architekto Audriaus Ambraso projektui ir aptarus jį Fondo valdybai, „remiant visuomenei ir Respublikos vyriausybei, 1993 metų vasarą buvo pradėti muziejaus statybos darbai“ (iš 1994-01-17 Fondo rašto).

1995–1996 m. trūkstant lėšų darbai beveik sustojo. Trukdė ir bankų krizė, o pastatas dar buvo be stogo. Fondas kreipėsi į Lietuvos žmones bei organizacijas, užsienio lietuvių bendruomenes, prašydamas labdaringos finansinės paramos muziejaus statybai, o vėliau – ir jo vidaus įrengimo darbams. Sumanymas pavyko, nes į atidarytas Fondo sąskaitas Lietuvos žemės ūkio banko Šakių skyriuje bei „Litimpeks“ banke aukojo visos Lietuvos lietuviai bei gyvenantys svetur. Statomą muziejų žmonės rėmė ne tik pinigais, bet ir vertingais eksponatais.

Vinco Kudirkos fondo narys Romas Treideris jo sudarytame ir Fondo išleistame „Kudirkos Naumiesčio 2001 metų kultūros kalendoriuje“ rašė: „Muziejaus pastato statybos sėkmę lėmė Fondo narių veiklos darna. Prie <...> problemų sprendimo visi prisidėjo pagal savo kompetenciją ir galimybes. Jų daugiau turėjo inž. Z. A. Grigošaitis – patyręs statybininkas bei gerai išmanantis finansinius reikalus (dirbo „Litimpeks“ banko valdybos pirmininko pavaduotoju) ir inž. S. Tamošaitis – taip pat patyręs statybininkas. Paskutiniais metais finansavimo problemas spręsti jiems padėjo kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas.“

Seimo pirmininkui Vytautui Landsbergiui suabejojus ekspozicijų rengėjų galimybėmis, pagalbos dėl muziejaus kūrimo kreiptasi į Lietuvos nacionalinį muziejų. Nacionalinio muziejaus muziejininkams padedant per labai trumpą laiką buvo parengtos ekspozicijos, Fondas rėmė šiuos darbus žiniomis ir eksponatais iš Kudirkos Naumiesčio istorijos.

Naujo muziejaus steigėjo funkcijų perdavimu Lietuvos nacionaliniam muziejui, V. Landsbergio paskatintas, rūpinosi Fondo pirmininkas Z. Grigošaitis. Muziejų statė AB „Šakių statyba“, o 1998 m., kai Vyriausybė skyrė lėšų Šakių r. savivaldybei,  darbus užbaigė UAB „Jokvila“.

1998 m. gruodžio 5 d. Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Dr. Vinco Kudirkos muziejus – atvėrė duris lankytojams.

Vinco Kudirkos fondas šiame procese atliko labdaringą misiją, inicijuodamas ir remdamas valstybinio muziejaus statybą.

Pastačius muziejų Fondo veikla nenutrūko, o persikėlė į kitą kultūrinę veiklą. Fondo iniciatyva buvo tyrinėjami archyvai, kaupiama medžiaga ekspozicijai. Kiti Fondo veiklos rezultatai: įamžintos žymių krašto žmonių – Prano Mašioto, Zigmo Skirgailos, Prano Dielininkaičio, Petronėlės Orintaitės, Vytauto Kazimiero Jonyno ir kt. atminimas. Gimtinėse ar tėviškėse jiems pastatyti paminklai (kai kurie netgi atstatyti), atidengti paminkliniai akmenys.

Fondo dėka išleista daug Kudirkos Naumiesčio istorijos knygų. Pats monumentaliausias darbas – 2015 m. išleista monografija „Kudirkos Naumiestis: praeitis ir dabartis“. Tai naujausia ir išsamiausia Kudirkos Naumiesčio istorijos 783 psl. studija. Iki tol ir po to Fondas leido mažesnės apimties leidinius. 1995 m. perleista 1934 m. knygelė „Kudirkos Naumiestis“. Talkininkauta leidžiant keletą Vinco Kudirkos vidurinės mokyklos istorinių leidinių – „Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos vidurinė mokykla“ (2003 m.), „Vinco Kudirkos gyvenimo keliais“ (Vinco Kudirkos gimnazijos ir Kudirkaičių organizacijos knygelė, 2008 m.) bei Fondo nario R. Treiderio leidiniai („Lietuvos himno gimtinė“, 2011 m.; „Tautiškos giesmės kelias į Tautą“, 2017 m.; „Vincas Kudirka Naumiestyje“, 2020 m.). Kai kurie leidiniai išspausdinti atskirų Fondo narių lėšomis (pvz., Z. Grigošaičio lėšomis išspausdinta knyga „Vinco Kudirkos vidurinė mokykla. Atsiminimai“, sudarytoja N. Manikienė, 1996 m.).

Vinco Kudirkos muziejaus muziejininkė Danguolė Dabrišienė