Lapkričio 15 d. Kudirkos Naumiesčio biblioteka pakvietė į susitikimą Vinco Kudirkos muziejuje su vilkaviškiečiu istorijos entuziastu, knygos „Juodoji Žolinė. Sugriauto Vilkaviškio istorija 1944 m.“ autoriumi Arvydu Žardinsku. Nors knyga labiau skirta Vilkaviškio miesto praeičiai, joje paliestas ir Žvirgždaičių kraštas Antrojo pasaulinio karo istorijos kontekste.

Autorių A. Žardinską atlydėjo knygos redaktorė Kristina Žalnierukynaitė ir leidėja Giedrė Kriščiūnienė, UAB „Gintvila“ direktorė, kuri pripažino, kad leisti knygas karo tema yra itin atsakinga, tačiau A. Žardinskas 10 metų rinko medžiagą iš rusų ir amerikiečių archyvų, taip pat rėmėsi atsiminimais, istorinėmis knygomis. Pasak leidėjos, ši knyga – tai kruopštus dokumentų, nuotraukų, žemėlapių, įvairių schemų analizavimas ir gretinimas.

Susitikimo pradžioje autorius prisipažino: nors gimė Dotnuvoje, bet didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Vilkaviškyje.

„Žinau kiekvieną Vilkaviškio kampelį, todėl miesto istorija man nėra svetima. Istoriją, susijusią su karu, mėgau nuo mokyklos laikų. Tačiau po vidurinės atsirado studijos, šeima ir tą pomėgį pamiršau, kol dirbdamas pasienyje pamačiau pas kolegą Viktoro Suvorovo knygą „Ledlaužis“, kurioje aprašomi Antrojo pasaulinio karo įvykiai. Tai paskatino vėl grįžti prie seno pomėgio domėtis Antrojo pasaulinio karo istorija. Skaitydavau istorines knygas, naršydavau interneto portaluose“, – pasakojo A. Žardinskas ir pridūrė, kad norėjo imtis rašyti net apie 1941 m. mūšius Lietuvoje, tačiau suprato, kad tiesiog nieko nežino, o ištisai cituoti kitus autorius nenorėjo.

„Pradėjau rinkti medžiagą ir domėtis siauru laikotarpiu. Taip ir atsirado ši knyga apie Vilkaviškio sugriovimą per 1944-ųjų Žolinę, mūšį, trukusį nuo rugpjūčio 1 iki 17 d. Knygoje aprašomi tiek rusų, tiek vokiečių daliniai, dalyvavę mūšyje, jų turima ginkluotė, patirti nuostoliai. Knygoje įpyniau nemažai ir lyrinių nukrypimų, tai ir ligoninės, skerdyklos istorijos, pateikiau galbūt daugeliui nematytų nuotraukų“, – pasakojo knygos autorius, atskleisdamas faktą, kad 1944 m. rugpjūčio 15 d., per Žolinę, ant Vilkaviškio centro buvo numesta apie 70 tonų bombų.

„Miestas buvo galutinai sugriautas. O pamatęs nuotraukas, koks mano dabartinis miestas buvo anuomet, knygą pavadinau „Juodoji Žolinė“, – pavadinimo kilmę atskleidė knygos autorius.

Pasakodamas apie mūšį ties Žvirgždaičiais autorius akcentavo, kad jo reikšmė yra ta, kad vokiečiai, stengdamiesi neleisti sovietinei kariuomenei priartėti prie Rytų Prūsijos sienos, buvo priversti į šiaurinį Šešupės krantą perkelti visą 6-ąją tankų diviziją, taip dar labiau apnuogindami gynybines linijas ties Vilkaviškiu.

„Tačiau ši divizija ir naujokais užpildyta 547-oji pėstininkų divizija neturėjo jokių galimybių prieš didelę kovinę patirtį turinčias dvi šaulių divizijas ir jas remiančias dvi tankų brigadas bei du savaeigių artilerijos pulkus“, – pasakojo knygos autorius.

Renginio metu kalbėjusi knygos redaktorė, ilgametė žurnalistė K. Žalnierukynaitė pripažino, kad ją sužavėjo A. Žardinsko krapštukiškumas, nes jis 10 metų rinko detales įvykiams, nutikusiems per porą 1944 m. rugpjūčio savaičių. Anot redaktorės, didžioji jo darbo stiprybė yra, kad viskas paremta dokumentais ir argumentais.

„Kiek mes nedaug žinome tos tiesos. Tad visi po kruopą nešame į tą aruodą, kad tą tiesą žinotume. Tokių žmonių kaip Arvydas dėka gal tą teisingą istoriją ir atkursim“, – kalbėjo K. Žalnierukynaitė, pati įkūrusi Sūduvos žydų kultūros fondą.

K. Žalnierukynaitė atskleidė, kad visos surinktos medžiagos į knygą sudėti nepavyko, tad skaitytojai daugiau informacijos, įvairių istorinių faktų gali rasti feisbuko paskyroje „Juodoji Žolinė ir kitos Vilkaviškio istorijos“. Taip pat daug informacijos knygos autorius pateikia svetainėje www.rytufrontas.net.