Zyplių dvaras šią savaitę virto gyvąja tautodailės dirbtuve – jau 24-ąjį kartą čia surengtas pleneras „Zyplių žiogai“. Susirinkę kūrėjai drožė medį, tapė, kalė metalą, žiedė molį, rišo šiaudinius sodus ir pristatė kitų amatų grožį.
Trečiadienį, įpusėjus plenerui, apsilankę Zyplių dvare pirmiausiai kalbiname skulptorę Aureliją Kurienę (Kaišiadorių r.) ir keramiką Andrių Janulaitį. Jie, palinkę prie įspūdingo dydžio kūrinio, plušėjo kurdami dekoratyvinį vazoną. Aurelija pasakojo, kad vazonas gaminamas iš metalo ir betono, o jo karkasą padėjo pagaminti lukšietis Darius Kuras.
„Vazonas bus papuoštas Gediminaičių stulpų motyvais ir dekoruotas ąžuolo lapais. Jį planuojama pastatyti šalia Lukšių miestelio herbo“, – pasakojo A. Kurienė.
Zyplių dvaro erdvėse esančiame kupole įsikūrusi griškabūdietė Lina Martūnienė, kuri čia pat demonstruoja, kaip gamina levandų hidrolatą, kvapiuosius levandų maišelius, kuriuos galima dėti į spintas, po pagalve, kad ramiai miegotume. Lina ponios kambariui pasiuvo lininę pagalvėlę, prikimštą džiovintų levandų žiedų. Pasak jos, levandos nuo seno buvo auginamos Lietuvos dvaruose.
Sutiktas medžio drožėjas, griškabūdietis Eirimas Martūnas, susikaupęs drožia rūpintojėlį. Pasak meistro, nors Lietuvos tautodailininkai yra išdrožę tūkstančius tokių skulptūrų, jų siužetas išlieka gyvas ir prasmingas bei įkvepia kūrėjus. Griškabūdietė Birutė Bartkutė iš sausakrūmio, dar vadinamo zuikiakrūmiu, kuria vasariškas kompozicijas – veidrodį, skėtį ir nykštuką.
Kalbintos tautodailininkės Rita Mockeliūnienė, Daiva Jėčienė, Genutė Bučiūnienė ir Jūratė Šnipienė pasakojo, kad per plenerą nori sukurti ne tik gražių, bet ir dvarui naudingų, praktiškų darbų. Rita neria pirštinaites dvaro ponioms, Genutė ketina atnaujinti dvaro arklidžių galerijos langų užuolaidėles, o Daiva kuria nertą staltiesę.
„Labai laukiame plenero – tarsi kokių atlaidų. Būname pasiilgę vieni kitų. Susitinkame kaip per atlaidus – kartą per metus. Plenere vyrauja ypatinga bendrystė – jau tiek metų susirenkame draugėn kurti“, – atviravo Rita.
Prie molberto palinkusios ir plenero senbuvės tapytojos Rima Amonienė ir Eglė Dragūnaitytė.
Paklausta, ar kūryboje nepritrūksta idėjų, Eglė šypsosi – jų, anot jos, netrūksta, nes idėjos vaikšto aplinkui.
„Gražiausios yra paprastos dienos – juk būtent jų gyvenime turime daugiausia. Gal todėl ant drobės ir gimsta, regis, paprastas, bet iš tiesų ypatingas paukštis – višta“, – filosofiškai svarsto Eglė.
Jos kolegė Rima prisipažįsta niekada iš anksto neturinti aiškios būsimo paveikslo vizijos – kūrinys gimsta pamažu, vedamas vidinio pojūčio ir kūrybinės nuojautos. Visos idėjos, anot menininkės, slypi jos viduje ir ant drobės atsiveria tik tapymo procese.
„Paveikslas neatsiranda per akimirką. Užtepi vieną sluoksnį, paskui kitą. Kartais viską imi ir uždažai, o tada vėl pradedi iš naujo. Taip pamažu, potėpis po potėpio, ir užauga paveikslas“, – pasakoja R. Amonienė.
Šakių rajono tautodailininkų bendrijos „Dailius“ pirmininkas, skulptorius Vidas Cikana taip pat džiaugėsi, kad Zyplių dvare menininkai gali susiburti, gyvai pristatyti savo kūrybą ir amatus, su kuriais susipažįsta ir čia apsilankantys turistai. V. Cikana viliasi, kad arklidžių galerija ir toliau išliks erdve tautodailininkų darbams eksponuoti.
Plenerą organizuoja Šakių kultūros centro Lukšių padalinys. Jo vadovė Daiva Bukšnienė pasakojo, kad nors šiemet projektinio finansavimo plenerui gauti nepavyko, renginį parėmė Šakių rajono savivaldybė.
Pasak D. Bukšnienės, šiemet plenere dalyvauja daugiau kaip 30 tautodailininkų ne tik iš Šakių rajono, bet ir iš Kauno, Druskininkų, Jurbarko, Kalvarijos bei Kaišiadorių.
Ketvirtadienį Zyplių dvaro rūmuose atidaryta plenero dalyvės, druskininkietės Alės Kalėdienės personalinė kūrybos paroda „Atminties rekonstrukcija“. Šiandien 13 val. tautodailininkai kviečia į plenero uždarymą ir sukurtų darbų parodos pristatymą.
Eduardas iš Griškabūdžio:
