Asta GVILDIENĖ

Lapkričio 1 dieną  Kudirkos Naumiestyje vyko iškilminga paminklo žuvusiems karo belaisviams atidengimo ceremonija. Joje dalyvavo ne tik rajono savivaldybės vadovai, Seimo nariai Juozas Olekas ir Mindaugas Bastys, bet ir šalių nepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai. Tai Rusijos Federacijos ambasadorius Vladimir Čikvadze, Ukrainos ambasadorius Valerij Žovtenko, Baltarusijos Respublikos ambasadorius Vladimir Dražin, Kazachstano Respublikos ambasadorius Galymzhan Koišybajev.

Nuotr. Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje V.Čikvadze inicijavo paminklo karo belaisvių aukų atminimui Kudirkos Naumiestyje pastatymą.    

Garbingus rajono svečius posėdžių salėje priėmė savivaldybės meras Juozas Bertašius, vicemerė Rima Rauktienė ir administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis. Čia Rusijos Federacijos ambasadoriui V. Čikvadze, UAB „Eurotrestas“ vadovui Alvydui Augaičiui ir Karo paveldo instituto direktoriui Jurijui Trakšeliui buvo įteikti vardiniai padėkos raštai už memorialinio paminklo pastatymą daugiau nei 10 tūkst. įvairių tautybių karo belaisvių, nukankintų, sušaudytų ir iš bado mirusių Kudirkos Naumiestyje 1941 – 1944 metais veikusioje karo belaisvių stovykloje.

Reikia paminėti, kad Rusijos Federacija per keletą pastarųjų metų yra skyrusi nemažas pinigų sumas tokio pobūdžio Amžino poilsio vietų išsaugojimui mūsų rajone. Už jų skirtas lėšas buvo  sutvarkytos II – ojo Pasaulinio karo aukų kapinės Šakiuose, Lukšiuose, Kudirkos Naumiestyje, Barzduose ir kitose vietovėse. Žuvusiųjų atminimo vietų sutvarkymą Rusijos Federacijos atstovai žada finansuoti ir ateityje.

 
Nepaprastieji ir įgaliotieji ambasadoriai, lydimi policijos ekipažo, aplankė ir kitas II – ojo Pasaulinio karo aukų atminimo vietas. Kudirkos Naumiesčio kapinėse tylos minute jie pagerbė čia besiilsinčių beveik  3,5 tūkst. tarybinės armijos karių, tarp kurių septyni  Tarybų Sąjungos didvyriai, atminimą. Kapus papuošė gėlėmis ir vainikais, uždegė žvakes, stabtelėjo prie paminklinio akmens, primenančio vieną iš pirmųjų II – ojo Pasaulinio karo aukų - šioje vietoje stovėjusią tuometinės Sovietų Sąjungos pasienio komendantūrą, kurią vokiečiai susprogdino su visais joje buvusiais pareigūnais. Taip pat jie aplankė pirmojo pasieniečio, kritusio nuo hitlerininkų kulkos, žūties vietą šalia tilto per Širvintos upelį, už kurio jau yra Rusijos Federacijos teritorija.

Prie naujai pastatyto paminklo karo aukoms atminti skambėjo Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos moksleivių deklamuojamos eilės ir graudi smuiko melodija. Savo kalboje rajono savivaldybės meras pasmerkė nacistų veiksmus, dėl kurių žiaurumo šioje vietoje atgulė daugiau nei 11 tūkst. pažemintų, nukankintų, mirusių iš bado, nuo ligų, sušaudytų rusų, baltarusių, moldovų, kazachų, belgų, žydų ir kitų tautybių nekaltų žmonių.

Rusijos Federacijos ambasadorius teigė, kad baisus karas sutrypė tūkstančių žmonių, galėjusių gyventi, gimdyti ir auginti vaikus, likimus. Praeities jau niekas negali pakeisti, tačiau tai, kas vyko hitlerininkų įsteigtuose konclageriuose, kur buvo sutryptas žmogiškumas, negalima pamiršti.

Kudirkos Naumiesčio Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčios klebonas, Šakių dekanas kanauninkas Donatas Jasulaitis pašventino memorialinį paminklą, tardamas, kad skaudžias per mūsų šalį praūžusio karo pamokas turime prisiminti ir taikos dienomis.

Vėlinių dieną,  prisimindami visus mirusiuosius, gyvieji susivienija maldoje ir žvakių švieselėse, aplanko ne tik savo artimųjų, bet ir masinių žudynių aukų, visus bevardžius kapus.