Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį penktadienį Šakių bibliotekoje pristatytas Jono Daniliausko pirmasis tapybos darbų albumas bei paroda. Iš pradžių dailininkas manė, kad išleisti albumą kur kas lengviau nei parodė praktika. Visgi, po pusantrų metų nuoseklaus darbo jis džiaugiasi leidiniu, įprasminančiu jo 30 metų kūrybinį kelią.

Nuotr. J. Daniliauskas mielai grįžta į gimtąjį kraštą, dalyvauja pleneruose, čia turi daug bičiulių ir daugelis jį  vadina tiesiog savu žmogumi.

Albume publikuojami geriausi 30 metų dailininko kūrybinį kelią atspindintys darbai – daugiau nei 280 tapybos ir pastelės technika atliktų paveikslų. Nors teko įdėti nemažai darbo kol buvo atrinkti geriausi darbai, galutinis rezultatas, kaip tikino dailininkas, išskyrus pora mažų klaidelių, tikrai geras. Be to, nemažai J. Daniliausko darbų yra iškeliavę į užsienį, į privačias kolekcijas, tad jie į albumą nepateko. Visgi tai, kas pateko, tikrai išbrandinta, išjausta, tikra ir geriausia. Apie tai albume kalba ir dailėtyrininkė Gražina Gurnevičiūtė, menotyrininkas Remigijus Venckus.

 
Ypač savitą braižą turinčio dailininko darbuose dažniausiai vaizduojamas įprastas ir ramus kaimas bei jame vykstantis gyvenimas, perteikiama žmogaus ir gamtos vienovė, moterys, kurios dažnai tapatinamos su angelais, paukščiai, iš rankų šeriami gyvulėliai... Pats dailininkas taip pat pripažįsta, kad jo kūryba gana nuosekli ir vientisa, dažnos meilės, lemties, vienatvės temos. „Daug motyvų, siužetų užsiliko nuo jaunystės, bet jau požiūris į daiktus kitas“, - tikina dailininkas. Tik kaip ir anksčiau, taip ir dabar, jam gera žiūrėti į močiutę su ožka, palubėje užkištą puokštę aguonų, paukštį, nutūpusį ant moters peties. „Man vis taip pat norisi, būnant gamtoje, prisiglausti prie medžio, paliesti sugautą žuvį ir vėl paleisti į vandenis... O bjaurasties kasdienybėje tiek ir tiek – kam ją gausinti savo paveikslais?“ – retoriškai albumo anotacijoje teiraujasi dailininkas. Be to, jis neabejoja, kad po kokio dešimtmečio tas paprastas kaimas su dabar dar stovinčiomis pašiūrėmis, trobesiais ir kitomis detalėmis tiesiog neegzistuos, tad dailininko akiratyje ir darbuose - nykstantis, išeinantis kaimas bei harmoningas, ramus gyvenimas jame. Bent jau taip atrodo žvelgiant į žinomo autoriaus darbus. Atrodo, ir tave apglėbia ta ramybė, natūralumas.

„Tai, kad jūsų darbus net plagijavo, įrodo, jog esate pasiekę aukštumų“, - parodos ir albumo pristatymo renginyje kalbėjo menininkė Lolita Rūgytė, žavėjusis dailininko gebėjimu plenerų metu gaudyti motyvus, detales. Daugelis parodos lankytojų negailėjo šiltų žodžių autoriui ir žavėjosi jo žemiškumu, paprastumu. „Esi mūsų žmogus“, - teigė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė. Tokiu jį laiko ir daugelis pažįstamų, nes J. Daniliauskas mielai grįžta į gimtąjį kraštą, mielai dalyvauja pleneruose, Meno dienose „Varpo“ mokykloje.

Darbų parodą galima aplankyti „Žiemos sodo“ galerijoje, o albumą įsigyti – Šakių viešojoje bibliotekoje.