Karvių parezas, kitaip vadinamas neatsikėlimu po apsiveršiavimo, gan dažnas susirgimas. Labai svarbu atskirti dvi šios ligos formas, nes nuo to priklauso profilaktika. Tai yra taip vadinamą „tikrąjį“ ir „netikrajį“ karvių parezus. Tikrasis parezas – atšąla karvės ausys, ragai, guli pasukusi galvą link pilvo, blogai ėda, arba visai neėda, nukrinta kūno temperatūra. Pastarasis simptomas yra labai svarbus diagnozuojant šią ligą. Yra nustatyta, kad karvės kūno temperatūra pradeda kristi dar prieš apsiveršiavimą. Todėl labai svarbu pamatuoti karvės temperatūrą ir jeigu ji prieš apsiveršiavimą, ar po apsiveršiavimo yra žemesne, negu 38,5 °C, vadinasi karvė turi polinkį sirgti „tikruoju“ parezu. Norint apsaugoti karvę nuo šios parezo formos, reikėtų jau prieš apsiveršiavimą duoti karvei mineralinių papildų su optimaliu kalcio ir fosforo santykiu, kuris turėtų būti 1:1, arba 0,7:1, o likus savaitei iki apsiveršiavimo, duoti mineralinių papildų su padidintu kalcio kiekiu. Jeigu karvės turi polinkį sirgti šia liga galima likus 5 dienoms iki apsiveršiamimo suleisti kalcio preparatų į veną. Taip pat gerai padeda vitamino ADE injekcijos likus trims dienoms iki apsiveršiavimo. Tokiu atveju būtina kviesti veterinarijos gydytoją. Veterinarinėse vaistinėse galima nusipirkti ir girdomų preparatų su padidintu kalcio, ar fosforo kiekiu. Tačiau padidinti kalcio kiekį rekomenduojama tik likus savaitei iki apsiveršiavimo.Nuotr. Ilgai nepasikeliančias karves reikėtų pakelti.
Kita parezo forma „netikrasis“ parezas, kurio metu karvės kūno temperatūra nenukrinta, apetitas išlieka. Tai sunkesnė forma, kuri gali atsirasti dėl kepenų ligų, raiščių patempimo, arba taip vadinamo „išžirgimo“ veršiavimosi metu, arba dėl slidžių grindų. Jei tokia rizika yra, reikėtų karvę pastatyti ant neslidaus, tvirto pagrindo, arba supančioti užpakalines kojas maždaug vieno metro atstumu vieną nuo kitos. Žinoma, jeigu karvė nepakyla, reikėtų ją atsargiai pakelti.
dr. Ramūnas Antanaitis
Emilijus iš Gelgaudiškio:
