Parėjusią savaitę vykusiame aštuntajame Marijampolės regiono plėtros tarybos (toliau – Taryba) posėdyje daug diskusijų tarp savivaldybių vadovų sukėlė įsigaliojęs LR Fiskalinės drausmės įstatymas, dėl kurio savivaldybėms bus sunkiau skolintis pinigų ir pabaigti įgyvendinti projektus, kurie yra remiami iš Europos Sąjungos fondų.

Kaip sakė vienas iš Tarybos narių – Šakių rajono meras Juozas Bertašius, Aplinkos ministerijos naujieji reikalavimai dėl savivaldybių bendrafinansavimo projektui „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra, įmonių valdymo tobulinimas“ 2014–2023m. yra savivaldybėms tiesiog nepakeliami.

Pagal Europos Sąjungos EU direktyvas, pasinaudojus ES parama, visoje Lietuvoje centralizuoto vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugas turi gauti apie 90 proc. gyventojų. Prieš kelerius metus (2007–2013 m.), kai mūsų rajono savivaldybė ėmėsi įgyvendinti šį vandentvarkos projektą, prie jo reikėjo prisidėti vos 5 proc. mūsų biudžeto lėšų. Naujajame projekto įgyvendinimo etape iš savivaldybių reikalaujama, kad jos prisidėtų prie naujų nuotekų ar vandens tinklų tiesimų 20 proc. savų lėšų, jeigu gyvenvietėje yra nuo 200 iki 2 tūkst. gyventojų, o jeigu savivaldybė užsimojo esamas trasas renovuoti gyvenvietėse, kur yra daugiau kaip 2 tūkst.gyventojų, tada tektų iš savo kišenės pakloti net 50 proc. projekto lėšų. Kaip įgyvendinti tokius reikalavimus, mūsų rajono meras sako nesuprantąs, nes savivaldybėms įsigaliojo Fiskalinės drausmės įstatymas, pagal kurį mes galime skolintis perpus mažiau pinigų nei pernai metais.

„Mūsų rajone dėl vandentvarkos projekto didelė katastrofa negresia, nes mes jau turime nuotekų tinklus ir valymo įrenginius beveik visose didžiausiose rajono gyvenvietėse. Tačiau mes turime dar ir kitų nebaigtų įgyvendinti projektų, kuriuos taip pat turime užbaigti ir jiems reikės savivaldybės koefinansavimo. Kitos savivaldybės net vandentvarkos projekto nėra nė pusės įgyvendinusios – joms šitie reikalavimai dar sudėtingesni“, – aiškina J. Bertašius.

Šakiai – viena pirmaujančių savivaldybių

Džiaugdamasis tuo, kad rajone jau beveik visose didžiausiose gyvenvietėse yra įgyvendintas projektas „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“, meras sako, jog mūsų savivaldybė yra viena pirmaujančių tarp kitų regiono savivaldybių. Šakių rajone kone 80 proc. gyvenamųjų teritorijų turi galimybę jau dabar prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų valymo įrenginių. Viena iš dar nepatekusių į pirmą šio projekto etapą stambesnė rajono gyvenvietė – Sintautų seniūnija.

Pirmuoju 2007–2013 m. vandentvarkos projekto įgyvendinimo etapu iš ES struktūrinė parama buvo 4,32 mln. eurų, už kuriuos mūsų rajone buvo paklota 24,91 km vandentiekio ir nuotekų tinklų. 2014–2023m. etape rajono savivaldybei tektų prisidėti prie trasų renovacijos Šakių mieste jau 50 proc. iš savo biudžeto lėšų todėl, kad Šakių miesto gyvenvietė viršija 2 tūkst. gyventojų skaičių. Tai yra didžiuliai pinigai, juolab kad ir skolintis savivaldybėms anksčiau buvo galima 15 proc. nuo savo biudžeto pajamų, o dabar, galima sakyti, perpus mažiau. Taip pat bus atsižvelgta į tai, kiek savivaldybės jau yra prasiskolinusios ir kiek jos jau grąžino turimų paskolų. Tokie reikalavimai, anot rajono mero, tiesiog trukdo savivaldybėms įsisavinti ES struktūrinių fondų lėšas, kurias mūsų rajonas lig šiol įsisavindavo gan sėkmingai.

Teks ieškoti kompromiso

Kaip sako UAB „Šakių vandenys“ direktorius Kęstutis Vilkauskas, kitu vandentvarkos įgyvendinimo mūsų rajone etapu bus didžiausias dėmesys kreipiamas į tai, kaip maksimaliai išnaudoti jau įrengtus vandens valymo įrenginius rajone ir kaip atnaujinti senas vandens ir nuotekų trasas su kiek įmanoma mažesnėmis sąnaudomis. Didžiausias galvosūkis yra dėl Šakių miesto, nes jis neįtelpa į reikalavimus ir čia, kaip minėta, įmonei tektų prie ES skiriamų lėšų prisidėti net 50 proc. iš savo biudžeto. Tačiau, anot įmonės direktoriaus, teks ieškoti išeities iš esamos situacijos, juolab kad rajono meras daro viską ir derasi su Aplinkos ministerija dėl koefinansavimo sumažinimo arba skolinimosi galimybės visoms regiono savivaldybėms. Be to, įmonė deda visas pastangas, kad jau prie esamų nuotekų tinklų artimiausiu metu rajone prisijungtų kuo daugiau vartotojų. Dėl to, kad savivaldybėms bus sunku rasti finansinių galimybių įgyvendinti projektus ir užtikrinti ministerijų nustatytą aukštą bendrafinansavimo reikalavimą, rajono meras sako, kad reikės dar ne kartą kalbėtis su tam tikrų ministerijų atstovais. Praėjusiame posėdyje Tarybos nariai nusprendė dėl susidariusios situacijos informuoti LR Vyriausybės kanclerį bei Aplinkos ministerijos vadovybę ir pageidavo šią situaciją aptarti bendrame susitikime. Kaip sako J.Bertašius, dar ne viskas prarasta, tiesiog laukia ilgas ir sunkus derybų su ministerijų atstovais etapas.