Jau keletą kartų aptarta Šakių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcija. Kadangi neaiškumų, pastebėjimų ir pastabų netrūksta, trečiadienį į posėdį rinkosi Regioninės plėtros komitetas. Rekomenduota atsižvelgti į išsakytas pastabas ir jas perduoti projekto rengėjams bei daugiau bendrauti sunkokai bendrą kalbą tarpusavyje randantiems Regioninės plėtros bei Architektūros ir urbanistikos skyriams. Tiksliau, skyrių vedėjams.

Prieš savaitę teritorijos bendrojo plano keitimo koncepcija buvo pristatyta rajono tarybos nariams, savivaldybės darbuotojams, rajono verslininkams. Dar anksčiau, vasarį, su plano pakeitimais susipažinti buvo kviečiama visuomenė, tačiau ji susidomėjimo neparodė. Visgi Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Vita Valaitienė atviravo, kad niekuomet nebuvo tokio tarybos narių susidomėjimo, koks yra dabar.

„Džiaugiuosi, kad domisi. Anksčiau to reikėjo“, – teigė ji.

Nors projekto rengėjas UAB „Taem urbanistai“ norėtų, kad projektas rajono taryboje būtų tvirtinamas artimiausiu metu, tačiau mūsiškiai skubėti nesiruošia. Nuspręsta planą gerai išanalizuoti ir tik tada teikti tvirtinimui. Būtent todėl į pasitarimą trečiadienį rinkosi ir savo pastabas V. Valaitienei, kuri informaciją turės perduoti rengėjams, išsakė Vaido Balčiūno vadovaujamas Regioninės plėtros komitetas. Susitikime dalyvavo ir šiuo metu atostogaujantis Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas.

Du variantai

Rengėjai yra paruošę A ir B koncepcijos variantus. Koncepcijoje A numatyta koncentracija prie urbanistinės plėtros ašių, tai yra siūloma palaikyti ir toliau plėtoti palankiausiose susisiekimo požiūriu vietose esančias gyvenamąsias vietoves, likusią rajono teritoriją rezervuojant ir išsaugant žemės ūkio plėtrai. Koncepcija B – decentralizuota koncentracija, kurios pagrindiniai principai – plėtoti Šakių rajono gyvenviečių tinklą kuo tolygiau. Šis plėtros modelis didesnių investicijų, griežtesnės kontrolės, politinės valios bei iniciatyvos reikalaujanti gyvenamųjų vietovių tinklo plėtra, kuriant naujus aptarnavimo centrus. Šiuo koncepcijos variantu būtų keičiama ir tobulinama esama urbanistinė struktūra urbanistiškai neišvystytose rajono teritorijos dalyse.

Planų nederina

Algimanto Damijonaičio nuomone, koncepcijų variantai skiriasi kardinaliai.

„Pagal dabartinį siūlymą viename variante kai kurios gyvenamos vietovės, galima sakyti, numarinamos, nesiūloma į jas jokių investicijų, o kitas norime išplėsti. Kai mes ruošėme savo regioninį planą, buvome pasirinkę ir sudėlioję kriterijus, tai jie turėtų ir atsispindėti“, – teigė A. Damijonaitis.

„Pagal nacionalinę koncepciją ir nacionalinius prioritetus panemunių miesteliai turi būti ne tik palaikomi, bet ir plėtojami. Tai ir Lekėčiai, Plokščiai, Kriūkai, Gelgaudiškis, Sudargas, Kiduliai. Tad, mano galva, turi atsirasti C koncepcija, kuri atitiktų ir nacionalinius prioritetus, ir strateginį planavimą“, – teigė Regioninės plėtros skyriaus vedėjas.
Be to, jam kliuvo, kad nesutampa ir tai, jog pagal nacionalinę investavimo strategiją Šakių rajone yra trys vietovės – Kudirkos Naumiestis, Gelgaudiškis ir Lukšiai, kur investuojama daugiausiai, bet pateiktoje koncepcijoje tai neatsispindi.

Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja ragino pažiūrėti, kaip tvarkosi kiti regionai. Tarkim, Marijampolė, Anykščiai, kur „investicijos centruotos“, ir mūsų rajonas, kur viskas „išsidraikę plačiai“ bei sunkoka parodyti, kur investuoti pinigai. Su tuo nelabai norėjo sutikti Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas.

„Bėda galbūt ta, kad eilinį sykį bendrieji planai nederinami su strategija. Bendrųjų planų rengėjai nežiūri nei į strategiją, nei į investicijų plėtrą“, – sakė V. Girdauskas, akcentuodamas, kad net aukščiausiu lygiu nesutariama, kas pirmiau – teritorinis ar strateginis planavimas.

Ramintai Bastytei nesuprantama, kodėl Regioninės plėtros ir Architektūros ir urbanistikos skyriai tarpusavyje nesusiderina elementarių dalykų.

„Rengiant koncepciją, turi būti vadovaujamasi tai pačiai teritorijai ar veiklos sričiai parengtais strateginio planavimo dokumentais, taip pat atskirų ministerijų patvirtintomis ūkio šakų plėtros programų nuostatomis, tačiau mūsų skyriai tarpusavy to nederino“, – įstatymą citavo tarybos narė.

Susitikimo metu pripažinta, kad nepakankamai buvo bendrauta bei duomenų pateikta rengėjams, tad nereikėtų pykti ir dėl ne visus tenkinančio rezultato. Administracijos direktorius Evaldas Sniečkus ragino nuo diskusijų prieiti prie konkrečių siūlymų, kad galiausiai būtų parengta taip, kaip tikimasi.

Pražiūrėtas vietovių kategorizavimas

R. Bastytė teiravosi, ar jau atsižvelgta į anksčiau išsakytą jos pastabą dėl gyvenamųjų vietovių kategorizavimo. Tarybos narei nesuprantama, kodėl tokios vietovės, kaip, pavyzdžiui, Kriūkai, priskiriamos prie neperspektyvių, nes toks statusas keičia daug ką.

„Manau, tiesiog aplaidumas to nepastebėti, nes už tai buvote atsakinga jūs“, – kreipdamasi į V. Valaitienė rėžė R. Bastytė.

Skyriaus vedėja aiškino, kad rengėjai į šią pastabą atkreips dėmesį, nes nebuvo tinkamai įvertintas gyventojų skaičius ir neatsižvelgta, kad prie didesnių vietovių yra gretimi kaimeliai, kurie sudaro bendrą skaičių. Pavyzdžiui, nors Girėnai ir Giedručiai yra Šakių miesto dalis, pagal rengėjų informaciją gyventojų skaičius pateikiamas atskirai. Tas pats ir su Kriūkais, kitomis teritorijomis, kai seniūnijų gyventojai išskaidyti pagal atskirus kaimus. Be to, informacija apie gyventojus imta nuo 2002 iki 2011 m. Tad R. Bastytė ragino į tokius duomenis nežiūrėti pro pirštus. Pagal kategorijas gyvenamos vietovės suskirstytos į regiono, rajono, vietinės reikšmės bei kitas.

Galvoti apie C

Regioninės plėtros komitetas pritaria V. Girdauskui, kad  reikėtų apsiriboti ne variantais A ir B, o galbūt galvoti apie C, kuriame atsispindėtų geriausi A ir B koncepcijų sprendimai. E. Sniečkus ne kartą pabrėžė, kad koncepcijoje, kokią bepatvirtintų taryba, turi būti kuo mažiau įvairių ribojimų veiklai ir kuo atviresnis kelias plėtrai.

Tad be minėtų dalykų siūlyta nurodyti dujotiekio atšaką Gelgaudiškyje, tiltą, jungiantį Vilkiją su mūsų rajono Nemuno krantu, pažymėti karjerus, numatyti geležinkelį. Siūlyta pagalvoti ir apie ypatingo vardo suteikimą Gelgaudiškiui. V. Valaitienė atkreipė dėmesį, kad koncepcija numato tik kryptis, sprendiniai bus vėliau. Visgi komitetas ragino žiūrėti atsakingai, nes koncepcija rengiama daugeliui metų į priekį. R. Bastytė besibaigiant susitikimui skyrių vedėjams V. Girdauskui ir V. Valaitienei linkėjo daugiau bendrauti ir bendradarbiauti. Tiesa, posėdžio niekas neprotokolavo, tad komiteto nariams belieka viltis, kad išsakytas pastabas Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja rengėjams perduos. Paklausus, ar ji viską užsirašė, iš jos akių buvo galima suprasti, kad ne.