Suprastėjo Nemuno vandens kokybė

maudynesAtėjus karščiams vis dažniau ieškome vietos, kur būtų galima išsimaudyti. Neretas patraukia ir prie  Nemuno. Du kartus iš eilės atlikus tyrimus ties Jurbarku paaiškėjo, kad Nemunas yra užterštas ir maudytis jame pavojinga.

Nuotr. Manoma, jog Nemuno užterštumas galėjo padidėti dėl žemo vandens lygio.

Po kurio laiko ištyrus šią maudyklą trečią kartą gauti rezultatai parodė, kad Nemuno vanduo jau atitinka higienos normas. Vis tik tokie tyrimų rezultatų svyravimai rodo, kad į Nemuno vandens kokybę reikia atkreipti dėmesį.
 
Šiuo metu galime remtis tik Jurbarko maudyklų užterštumo tyrimais, nes Šakių rajono savivaldybė šiemet maudyklų tyrimams lėšų nenumatė. Pasak Savivaldybės gydytojos Evelinos Domeikaitės-Dovydaitienės, tai lėmė skylėtas šiųmetis biudžetas. Šakiečiai, nerdami atsigaivinti į vietinę upę ar tvenkinį, turėtų būti atsargūs ir bent vizualiai įvertinti, ar maudymasis yra saugus.

Tyrimus atlikusi kaimyninė Jurbarko savivaldybė skelbia, jog visos tirtos maudymosi vietos jų rajone yra saugios. Šiuo metu maudytis leidžiama ir Nemune. Ankstesnių upės mikrobiologinių tyrimų rezultatai parodė, kad jame buvo padidėję žarninių enterokokų kiekiai. Maudantis tokiame užterštame vandenyje galima susirgti užkrečiamomis akių, odos ligomis, viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, tokio vandens nurijus gresia virškinamojo trakto ligos.

„Vandenyje, kuriame padidėję žarninių enterokokų kiekiai, gyventojams draudžiama maudytis, kol nepaaiškės pakartotinių tyrimų rezultatai“, – įspėjo Jurbarko savivaldybės gydytoja Gražina Sutkuvienė.

E. Domeikaitė-Dovydaitienė teigė, kad prastų tyrimų rezultatus galėjo lemti žemas vandens lygis, todėl neatmetama galimybė, jog Nemuno vandens kokybė gali būti prasta ir mūsų rajone.

Įprastai vandens kokybė vasarą stebima kas dvi savaitės.

„Kadangi mūsų rajone nėra patvirtintų oficialių maudyklų, vandens kokybę tikrinti neprivaloma. Jau apie dešimt metų paprastai vandens tyrimus užsako Šakių visuomenės sveikatos biuras. Kadangi šiemet biudžete neatsirado lėšų, tyrimas atliktas nebuvo ir nebus“, – kalbėjo E. Domeikaitė-Dovydaitienė. Pernai vandens tyrimas savivaldybei atsiėjo apie 1300 eurų. „Labai gaila, kad negavome lėšų, dabar tenka pasikliauti savo pačių atsargumu“, – teigė savivaldybės gydytoja.

Ji pastebi, kad šakiečių pamėgtas tvenkinys prie Šakių aplinkkelio tyrimų metu visada pasižymėdavo gera vandens kokybe. Lukšių tvenkinys pernai buvo užterštas, tačiau pakartotinio tyrimo metu rezultatai rodė, jog vandens kokybė pasitaisė. „Tikriausiai dėl ankstesnių užterštumo rodiklių buvo kaltas žydintis vanduo. Tai dar vienas rodiklis, kokiame vandenyje maudytis yra nerekomenduojama“, – teigė E. Domeikaitė-Dovydaitienė.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3