Paluobių kaime gyvenanti daugiavaikė šeima kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės administraciją prašydama pagalbos įsigyjant gyvenamąjį būstą, kuriame gyveno trejus metus, tačiau dabar šeimininkė prašo jų išsikraustyti.

Nuotr. Irena Kaušiuvienė ir toliau norėtų gyventi šiame name, tik neaišku, kaip bus išspręstas būsto nuosavybės klausimas.

Vygaudo ir Irenos Kaušiuvių šeima iki 2013 metų keliavo iš vieno būsto į kitą, kol atsikraustė į namą Paluobiuose. Namo savininkė Odeta Butkienė priėmė daugiavaikę šeimą su mintimi, kad jie namą nusipirks. I. Kaušiuvienė turėjo namo pirkimui 15 tūkst. litų ir būtų nusipirkusi, tačiau namo parduoti O. Butkienė neskubėjo. Dalis jo priklausė jau pasiligojusiam jos mamos antrajam vyrui. Taigi, kol kas moteris buvo tiesiog priimta gyventi.

Investavo į svetimą turtą

„Kai apsigyvenome name, lapkritis buvo labai šaltas, kambariuose švilpavo vėjai, nes langai buvo seni. Vaikai miegodavo lovoje su rūbais ir tai šaldavo. Paklausėme šeimininkės, ar galime pakeisti langus. Ji sutiko. Taigi, už tuos pinigus, kuriuos ketinome skirti namo pirkimui, mes visame name pakeitėme langus“, – pasakojo I. Kaušiuvienė.
Ji įdėjo 11 langų, 3 plastikines duris. Gavusi vienkartinę savivaldybės pašalpą moteris nupirko dvi krosneles, paremontavo kambarius. Moteris turi išsaugojusi visus pirkimo čekius. Iš turėtų pinigų neliko nė cento – visi jie buvo investuoti į svetimą turtą.

Liepė mokėti, bet nedavė sąskaitos

Netinkamų sprendimų padariniai – mesti lėšas į svetimą turtą – išlindo visai netrukus. Mirė O. Butkienės patėvis ir parduoti namą neliko kliūčių. Tuomet O. Butkienė pranešė I. Kaušiuvienei, kad dabar jau gali būstą parduoti.

Tačiau visus pinigus, skirtus namo pirkimui, I. Kaušiuvienė jau buvo investavusi į O. Butkienės turtą.  Kraustytis moteris su penkiais vaikais taip pat neturėjo kur.

„Pamačiusi, kad aš I. Kaušiuvienės jau neiškeldinsiu iš savo namų, pasitariau su advokatais ir pasirašiau su ja sutartį, kad ji namą išsipirks. Neištesėjusi sąlygų ji turėtų nori nenori išsikraustyti“, – sakė O. Butkienė.

Tiesa, ji nedavė I. Kaušiuvienei savo sąskaitos numerio, kurio moteris prašė pinigams pervesti. „Nenorėjau, kad ji man pervedinėtų pinigus trupiniais po kokį šimtą eurų“, – paaiškino ji.

Abi tos sutarties kopijos taip pat liko pas O. Butkienę. „Nepalikau sutarties, nes nebuvau įregistravusi namo. Norėjau vėliau įrašyti numerį, todėl parsivežiau sutartis namo“, – sakė O. Butkienė.

 „Duoti pinigus per tarpininkus nenorėjau, nes kas tada įrodys, kad jie sumokėti? Taip ir liko pinigai nesumokėti“, – sakė I. Kaušiuvienė.

I. Kaušiuvienė neslėpė, kad sumos, kurią būtų galėjusi duoti O. Butkienei, taip ir nepasitaupė: šeima gyveno itin varganai, nes su vyru tuomet niekur nedirbo.

Pagalbos tikisi iš savivaldybės

I. Kaušiuvienė prašo, kad vienkartinę pašalpą jai skirtų savivaldybė. Tuos pinigus ji sumokėtų O. Butkienei kaip pirmąjį įnašą. Kalba eina apie 500 eurų.

Kaušiuviai neseniai pradėjo dirbti UAB „Samsonas“. Jie turi atidirbti tam tikrą laiką, kad gautų paskolą namo pirkimui. Šeimoje auga keturi vaikai, kurie yra mokyklinio amžiaus, o viena duktė studijuoja Vilniaus kolegijos pirmame kurse. Pasak Griškabūdžio seniūnijos socialinių išmokų specialistės Liucijos Maksvytienės, šeima negirtuokliauja, bet trūksta socialinių įgūdžių.

Socialinės paramos skyrius kreipėsi į rajono tarybą su prašymu skirti šeimai vienkartinę išmoką būstui įsigyti.

Ką daryti?

 „Kiek vienkartinė pašalpa padės šioje situacijoje? Ar apsisukus metams nebūsim toje pat vietoje?“ – teiravosi tarybos narys Arvydas Šlėderis. Iš tiesų, jei I. Kaušiuvienė sumokėtų 500 eurų, bet vėliau vėl neišsipirktų namo, tie pinigai, kaip ir anie 15 tūkst. litų, investuotų į namą, atitektų O. Butkienei, o I. Kaušiuvienė liktų ir be būsto, ir be pinigų.

Ką daryti, kad šioje istorijoje neišsipildytų Naujojo Testamento žodžiai – „kiekvienam turinčiam bus pridėta, o iš neturinčio atimta net ir tai, ką turėjo“?

Meras Juozas Bertašius teigia, jog reikia apgalvoti ir teisiškai sureguliuoti pirkimo-pardavimo įsipareigojimus.

Įdomiausia, kad O. Butkienė sakosi už 500 eurų tikrai į derybas nesileisianti: „Nenoriu pardavinėti to namo dar trejus metus. Tie žmonės man ne giminės ir ne draugai. Man reikia pinigų.“
Svarstoma, kur dar būtų galima apgyvendinti šeimą, jei jiems nepavyks susitarti su pardavėja.

Kaina pakilo

I. Kaušiuvienė planuoja ir toliau gyventi šiame name, jie su vyru nusipirko kieto kuro katilą, radiatorius, bet, kol neišsisprendė būsto nuosavybės klausimas, centrinio šildymo neįrenginėja.

Vandentiekis name yra atvestas, bet vis dar trūksta elementarių patogumų – nėra nei vonios, nei tualeto, virtuvėje – kriauklės, sugriuvęs kaminas, namo vidus visiškai apleistas, rūsyje beveik iki viršaus stovėdavo vanduo.

Namui priklauso beveik sugriuvęs ūkinis pastatas. Šiuo metu vietoj I. Kaušiuvienės minėtų 15 tūkst. litų O. Butkienė tikisi gauti apie 5 tūkst. eurų.