Lekėčių šaltinis traukia žmones savo gaiviu vandeniu ištisus metus. Žmonių prašymas sutvarkyti priėjimą prie šaltinio pagaliau išgirstas. Šiuo metu vykdomos rekonstrukcijos, tačiau ne visi tuo patenkinti.

Atiduoda savo turtus

Lekėčių šaltinis arba Didysis šaltinis, esantis šalia kelio Lekėčiai–Mikytai, menamas nuo seno. Dar po Pirmojo pasaulinio karo suvažiuodavo prie jo iš aplinkinių kaimų žmonės žlugto velėti. Šiandien į tą pačią vietą traukia ne tik lekėtiškiai, bet ir viso rajono žmonės, o savaitgaliais vietiniai gyventojai dešimtimis skaičiuoja iš įvairių šalies vietų atvažiuojančius automobilius.

Tiesa, gamta nelengvai atiduoda savo turtus. Iki šaltinio versmės reikia lipti stačiu šlaitu, kuris žiemą dažnai būna apledėjęs. Prilipęs išvysti nedidelę duobutę, pilną skaidraus vandens, iš kurios reikia semti neskubant, nesudrumsčiant, o pasisėmus vandens vėl kopti į kalną. Dažnai susidaro nemaža laukiančių eilė.

Prašymas išgirstas

Pasak Lekėčių seniūno Ričardo Krikštolaičio, jau seniai ne tik lekėtiškiai, bet ir gyventojai iš viso rajono prašė, kad būtų sutvarkytas priėjimas prie šaltinio.

„Esame visi dėkingi Šakių miškų urėdijai, kad ėmėsi šios iniciatyvos ir pagaliau ten atsiras normalus priėjimas. Kai matydavai pavasarį ar rudenį vyresnio amžiaus žmones keturpėsčiomis lipančius šlaitu dar su pilnom tarom vandens... Ten žmogus ir numiręs yra...“ – pasakojo seniūnas.

Jau trys savaitės čia vykdomi rekonstrukcijos darbai gal ir sukelia lankytojams nepatogumų, bet, pasak seniūno, tikrai ne didesnių nei buvo anksčiau. Darbininkai baigia sukonstruoti metalo tinklo laiptus, jau įrengta laukimo aikštelė, bus aptverta tvora ir padarytas vienas įėjimas. Darbai gali užtrukti dar savaitę.

VĮ Šakių miškų urėdijos urėdas Sigitas Tamošaitis informavo, kad urėdija kasmet skiria 0,5 proc. nuo nenukirsto miško vertės miškų urėdijos teritorijoje esančių rekreacinių objektų priežiūrai ir sutvarkymui.

„Darbų ėmėmės, nes, padidėjus lankytojų srautui, susidėvėjo buvęs įrengtas priėjimas prie šaltinio. Planuojant ir projektuojant laiptus buvo atsižvelgta į daugelį aspektų: pirmiausia buvo galvojama apie žmonių saugumą įvertinant visų metų laikų gamtines sąlygas, be abejonės, buvo galvojama ir apie kraštovaizdį. Urėdijos darbuotojų ir mano nuomone, pasirinktas optimalus variantas, atitinkantis visus saugumo ir patogumo kriterijus“, – apie vykdomus darbus pasakojo S. Tamošaitis. Pasak jo, darbai atliekami už urėdijos lėšas, jie atsieis daugiau nei 10 tūkst. eurų.

Visada atsiranda nepatenkintų

Kiekvienas gamtoje įgyvendinamas projektas reikalauja atsakomybės prieš mus supančią gamtą.

Pamatę vykdomą rekonstrukciją prie Lekėčių šaltinio, zanavykai dėstė savo požiūrį į infrastruktūrą. Vieni žmonės džiaugėsi praktišku statiniu, kiti samprotavo, kad naikinamas kraštovaizdis. O ir pageidavimų keistų teko išgirsti čia dirbantiems darbininkams!

„Pirmas klausimas, ar bus įrengtas siurblys vandeniui traukti, kiti sako – galėjot keltą sukonstruoti, treti fantazavo, kad galbūt aikštelę reikėjo sukonstruoti viršuje, kaip apžvalginę“, – dalinosi žmonių pastebėjimais čia dirbantis jaunuolis.

Pasak jo, per tas tris savaites jie tiek visko prisiklausė, kad jiems kyla noras tas konstrukcijas nusipjauti ir išvažiuoti.

Pagyvenęs lekėtiškis, čia nuolat ateinantis pasisemti vandens, pasakojo, kad atvažiuoja žmonės su savo siurbliais, pasijungia nuo mašinos akumuliatoriaus ir taip prisitraukia apie toną vandens. Jo manymu, patys žmonės labiau niokoja reljefą, kai nelipa mediniais laiptais, kurie būna slidūs, o pasidaro gretimai keliukus ir čiuožia smėliu, kuris nuolat slenka žemyn. Anot senolio, galbūt konstrukcija užstoja patį šaltinį, bet priėjimas prie jo dabar geresnis, anksčiau net batus prisemdavo...

„Kada lietuviui buvo gerai?“ – svarstė darbininkai.

Svarbi apsauga

Žymus Lietuvos gamtininkas Selemonas Paltanavičius priminė, kad šaltinio vanduo visada buvo naudojamas apsiprausti, bet niekas nemanė jo semti kibirais, tai būtų šventvagystė.

„Niekas nereglamentuoja šaltinių vandens naudojimo, tačiau ką daryti, jei šaltinis tampa vandens paėmimo punktu. Dabar dažnas šaltinis sutinka nutryptais, nučiuožinėtais krantais – imi ir pagalvoji, kaip jo turi nemylėti ir negerbti žmonės, jei taip jį sužaloja“, – sakė S. Paltanavičius. Anot jo, šaltinių išteklių apsauga ir saugojimas nuo suniokojimo, teršimo, aplink esančių krantų erozijos yra svarbi priemonė. Pats šaltinis, jo versmė negali būti liečiama, nes bet koks kasimas, patvenkimas, užvertimas akmenimis gali pažeisti jo debitą.

„Todėl Lekėčių šaltinio tvarkymas, kurį atlieka Šakių miškų urėdija, yra labai savalaikis. Jeigu jis padės apsaugoti šaltinį ir padės pasiekti gaivų jo vandenį, šį darbą reikėtų laikyti labai naudingu“, – apie vykdomas rekonstrukcijas prie Lekėčių šaltinio mano S. Paltanavičius.