Planuojama, kad 40-metį Jurbarko tiltas pasitiks atsinaujinęs

jurbarko tiltas
Nuotr. Tiltu per Nemuną vyksta intensyvus transporto eismas – vidutinis paros eismo intensyvumas 3037 automobiliai, tarp jų 798 sunkiasvoriai.

Sima Kazarian

38 m. senumo tilto per Nemuną būklė ėmė kelti vis didesnį susirūpinimą. Senajam tiltui, kuris jungia Šakių ir Jurbarko rajonus, vien kosmetinio remonto neužtenka, reikia imtis kapitalinio tvarkymo, kuris iki šiol nė kartą nebuvo darytas. Planuojama, kad tokie darbai galėtų prasidėti jau 2017 m.

Prastos tilto per Nemuną į Jurbarką būklės neapsikentė Šakių ir Jurbarko gyventojai, tad kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą Roką Masiulį.

Netenkina ir pėsčiųjų takas

Pasak gyventojų, tilto per Nemuną danga yra avarinės būklės.

„Ji metai iš metų prastėja, yra nelygi, duobėta, juo važiuojantiems automobiliams gadinama važiuoklė, taip pat kelia triukšmą – ypač naktį gadina gyventojams ramybę ir poilsį“, – aiškino Sudargo seniūnijos Margiškių kaimo gyventojas Jonas Bosas.
Kartu su juo į ministrą kreipėsi dar trylika Šakių ir Jurbarko gyventojų.

Prasta yra ne tik tilto per Nemuną kelio būklė, bet ir prie jo esančio pėsčiųjų tako. Jis neatitinka šiandieninių Pėsčiųjų ir dviračių takų projektavimo rekomendacijų, kurios 2012 m. yra patvirtintos Lietuvos automobilių kelių direkcijos.

Vyksta intensyvus eismas

Gyventojų skundą nagrinėjusi Lietuvos automobilių kelių direkcija galėjo tik pritarti gyventojų nuomonei. Direktoriaus pavaduotojas Daivis Zabulionis pastebi, kad nuo tilto pastatymo 1978 m.  nė karto nedarytas kapitalinis remontas, buvo keičiamos tik kai kurios tilto pakloto konstrukcijos – turėklai, šviestuvai, deformaciniai pjūviai.

„Tiltu vyksta intensyvus transporto eismas – vidutinis paros eismo intensyvumas buvo 3037 automobiliai, tarp jų 798 sunkiasvoriai. Dėl didelių apkrovų ir klimato sąlygų byra važiuojamosios dalies danga, susidėvėjo deformaciniai pjūviai, dangoje atsiranda provėžų“, – konstatavo padėtį D. Zabulionis.

Tiltą valdanti įmonė „Tauragės regiono keliai“ kasmet šalina atsirandančius pažeidimus, tačiau dėl senos važiuojamosios dalies konstrukcijos, kuri yra suprojektuota pagal tuo metu galiojusius normatyvinius dokumentus ir jau viršijo savo naudojimo laiką, pažeidimų kasmet atsiranda ir jų vis daugėja.

Lietuvos automobilių kelių direkcija pritaria, kad prasta ir pėsčiųjų tako per tiltą būklė.

Pirkimai jau šiemet

Paskutinė kelio per tiltą apžiūra vykdyta šių metų balandį. Jau yra parengtas tilto per Nemuną kapitalinio remonto projektas. Projektuojant darbus buvo atsižvelgta į žmonių su negalia reikalavimus, bus įrengti papildomi atitvarai.

Planuojama supaprastinto atviro viešųjų pirkimų konkurso data yra šių metų gruodžio 22 d. Tikimasi, kad remonto darbus pavyks įgyvendinti iki 2018 m. Darbai bus atliekami tik esamo tilto ribose.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos teigimu, pėsčiųjų takas per tiltą taisomas šiemet nebus, tai numatyta 2017–2019 darbų plane.

Netenkina sankryžos matomumas

Gyventojus netenkina ir Vydūno ir Nemuno gatvių sankryžos prie Jurbarko tilto ir miesto turgaus būklė.

„Tiek iš kairės, tiek iš dešinės pusės matomumas yra blogas, nes trukdo reklaminiai stendai, gyvatvorė. Tai atitraukia dėmesį ir trikdo eismo dalyvius, kelia grėsmę jų saugumui įvažiuojant į sankryžą“, – teigė gyventojai, tačiau į pastarąjį jų skundą sureaguota nebuvo.

Be to, į redakciją paskambinęs jurbarkietis tikino, kad dažnai kiduliečiai į Jurbarko turgų keliauja pėsčiomis, tačiau rizikuoja savo saugumu – šlaitai statūs, nėra padoraus pėsčiųjų tako.

„Šiame projekte nesprendžiamos Jurbarko miesto infrastruktūros problemos. Sankryžos, reklamos ir gyvatvorės – šie darbai tiltui nepriklauso ir šiame projekte nesprendžiami“, – teigiama Lietuvos Respublikos automobilių kelių direkcijos atsakyme.

Sima Kazarian

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.