Visą šią savaitę vyksta tradicinė kasmetinė pilietinė akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“, kviečianti miestų ir miestelių gyventojus atkreipti dėmesį į šešėlinės ekonomikos daromą žalą mūsų valstybei ir asmeniškai kiekvienam jos gyventojui. Antradienį apie šešėlinę ekonomiką buvo diskutuojama savivaldybės posėdžių salėje.

15–25 proc. šešėlyje

Į susitikimą atvyko keli rajono savivaldybės tarybos nariai, valdžios atstovai, skyrių darbuotojai, verslininkai. Su jais diskutavo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ projekto koordinatorė Ieva Lapeikienė, kuri yra viena iš akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ organizatorių. Susitikimą koordinatorė pradėjo laikinajam rajono merui Juozui Puodžiukaičiui įteikdama akcijos marškinėlius.

Anot I. Lapeikienės, tolerancija šešėliui, mokesčių nemokėjimui Lietuvoje yra labai didelė, todėl reikia apie tai kuo daugiau kalbėti. Kokios yra šešėlinės ekonomikos priežastys? Pavyzdžiui, tai yra ir tie patys mokesčiai, kurių niekas nemėgsta.

„Dažnai galvojame, kad mokesčiai per dideli ir gal geriau jų kaip nors išvengti. Tačiau apie pasekmes taip pat dažnai nepagalvojame. Perteklinis verslo reguliavimas taip pat yra viena iš priežasčių, dėl ko verslininkai pasirenka veikti šešėlyje. Nedarbas, užimtumo problema taip pat prisideda prie šešėlio. Vis dar opi problema – gyventojų pasyvumas informuojant apie šešėlinę ekonomiką. Daugelis vis dar mano, kad apie tai pranešę taps skundikai“, – kalbėjo I. Lapeikienė.

Viešnia pateikė pavyzdžius, kurie akivaizdžiai parodė, jog šešėlis yra greta mūsų. Pavyzdžiui, perkant brangų daiktą, buvo pasiūlyta neišrašyti sąskaitos-faktūros ir, žinoma, pridėtinės vertės mokesčio (1260 eurų) ir pelno mokesčio (135 eurai), kitur perkant daiktą už 3 tūkst. eurų buvo pasakyta, kad parduotuvė priima pinigus tik grynais, vėlgi – nesumokama 697 eurai mokesčių, grįžus į kavinę paimti fiskalinio čekio, jo apskritai nerado, dėl to buvo nesumokėta 10,5 euro mokesčių, o turgavietėje, paprašius kvito už pirktą arbatinuką, pardavėjas atsakė, kad knygelė liko namie, dėl to dar 10,5 euro nepateko į valstybės biudžetą. I. Lapeikienė suskaičiavo, kad valstybė dėl vieno asmens pasirinkimo į biudžetą negavo 2113 eurų.

„O jeigu visų mūsų šalies gyventojų pasirinkimas būtų paprašyti paprasčiausio čekio, kokią sumą mūsų valstybė galėtų papildomai gauti į savo biudžetą?“ – retoriškai klausė moteris.

Tad visgi, koks yra tas šešėlis? Šiuo metu 15–25 proc. Lietuvos bendro vidaus produkto (BVP) yra šešėlyje. Visi suprantame, kad tai yra milžiniški pinigai. Praėjusiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė 190 mln. eurų nesumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą. Akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ organizatoriai apskaičiavo, kad už tokią sumą pinigų galėjo būti pastatyta 12 tarptautinius standartus atitinkančių baseinų, tokią sumą būtų buvę galima padalyti, skiriant po 300 eurų kiekvienam šalies senjorui, arba įrengti 49 modernius vaikų darželius. Didžioji šešėlio pyrago dalis vis dar atitenka kontrabandai. 2016 m. dėl nelegaliai į Lietuvos rinką įvežtų cigarečių šalies biudžetas galimai prarado daugiau nei 54 mln. eurų vien dėl nesurinkto akcizo.

Beje, praėjusiais metais VMI pasitikėjimo telefonu dėl informavimo apie mokestinius pažeidimus kreipėsi 34 mūsų rajono gyventojai.

Pilietiškumo klausimas

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) Klientų aptarnavimo skyriaus Šakių poskyrio vedėjas, rajono savivaldybės tarybos narys Arvydas Šlėderis mano, kad diskutuojant apie šešėlinę ekonomiką visų pirma kiekvienas iš mūsų turėtume pagalvoti apie labai elementarų dalyką – pilietiškumą. A. Šlėderis minėjo, kad apie 25 proc. šalies gyventojų išeidami į pensiją būna nesukaupę būtinojo 30 m. darbo stažo, todėl gauna mažesnes pensijas. Vienas iš veiksnių, kodėl taip nutinka, – mažas darbo užmokestis ar apskaitytas ne visas darbo laikas. Pavyzdžiui, remiantis „Sodros“ duomenimis, kovo mėnesį Šakių rajone buvo 1128 gyventojai, dirbę ne biudžetiniame sektoriuje ir uždirbę mažiau kaip minimalus mėnesinis atlyginimas (380 eurų).

„Visgi tai rodo, kad dalis nesukaupusių būtinojo darbo stažo žmonių atlyginimus gaudavo vokeliuose. Tokia tendencija yra. Žmonės turėtų suprasti, kad apskaityti visą faktiškai dirbtą laiką yra būtinybė“, – teigė A. Šlėderis.

UAB „Gulbelė“ direktorius, rajono savivaldybės tarybos narys Arūnas Tarnauskas diskusijoje išreikšdamas savo poziciją kalbėjo, kad žmonėms labai trūksta motyvacijos.

„Šiandien buvo diskutuojama apie tai, kodėl žmonės apsipirkę neprašo čekio, kodėl nenorime mokėti daugiau, jeigu galim mokėti mažiau. Manau, kad tai yra natūralu. Žmogaus prigimtis jam sako, kad reikia taupyti, išleisti mažiau ir nupirkti daugiau. Turi būti motyvacija elgtis kitaip, tuomet visuomenė ir elgsis kitaip“, – svarstė verslininkas.

Tarybos narys Romas Pukinskas pateikė vieną pavyzdį, kai vienos iš išvykų metu nugirdo, kaip kiti lietuviai mokė gyventi užsienyje didelį ūkį turintį ūkininką.

„Lietuviai jam aiškino, kad jis nemoka tvarkytis – per daug sumoka valstybei. Aiškino jam: tu čia nerodyk šito, čia pridėk aną ir panašiai. Tas ūkininkas žiūri į juos ir nesupranta, kaip ufonautai atskridę aiškina žemės gyventojui, ką jis turi daryti. Po tos išvykos praėjo 20 m. ir galiu pasakyti, kad to ūkininko ištarta frazė „You are crazy“ (liet. „jūs išprotėję“) man įstrigo iki šiol. Mentalitetas nuo to laiko Lietuvoje nepasikeitė nė kiek“, – prisiminimais dalijosi R. Pukinskas.

Tiesa, klausimas ar pakankamai dėmesio mūsų savivaldybėje buvo skirta šiai savaitei ir apskritai šešėlinei ekonomikai aptarti. Kai kuriose kitose savivaldybėse akcijai paminėti buvo skirta kur kas daugiau dėmesio. Pavyzdžiui, Jurbarko rajono savivaldybė pranešimams ir diskusijoms apie šešėlį skyrė kone pusdienį laiko.