Aktyviai dirbanti seniūnijų pertvarkos darbo grupė praėjusią savaitę rinkosi į dar vieną pasitarimą, kurio metu darbo grupės nariai nusprendė nesiblaškyti ir tarybai siūlyti rajone vietoj 14 palikti devynias seniūnijas. Pasisakymų netrūko ne tik dėl seniūnijų skaičiaus. Savivaldybės administracija vieninga – sako suprantanti, kad kiekviena pertvarka skausminga, bet ragino nekelti bangų ir neskatinti destrukcijos.

Lekėtiškiai sukilo

Anksčiau buvo pasvarstymų, kad Lekėčių seniūnija dėl „ant ribos“ balansuojančio gyventojų skaičiaus galėtų būti sujungta su Kriūkų, tačiau darbo grupei posėdyje buvo įteiktas išplėstinės seniūnaičių sueigos susirinkimo išrašas, kuriame tokiam sujungimui kategoriškai prieštaraujama.

„Įvykdžius šią reformą nukentės progresyvus seniūnijos vystymasis ir seniūnijos gyventojai pasiekiamumo ir teikiamų paslaugų prieinamumo atžvilgiu“, – rašoma susirinkimo išraše, atkreipiant dėmesį į tai, kad atstumas tarp Lekėčių ir Kriūkų centrų yra 22 km, o tiesioginio visuomeninio transporto nėra.

Be to, kaip akcentuoja lekėtiškiai, šiuo metu seniūnija atitinka visus keliamus reikalavimus, kad būtų pertvarkoma į biudžetinę. Vienas svarbiausių rodiklių – gyventojų skaičius – šiuo metu „ant ribos“, tačiau viršija būtiną 1500 žmonių seniūnijoje skaičių. 2017 m. birželio 1 d. buvo 1505 gyventojai, liepos 1 d. 1506, rugpjūčio 1 d. 1511. Prognozuojama, kad iki metų pabaigos gyventojų skaičius didės, nes savivaldybėje gyvenamą vietą deklaravę asmenys ją deklaruos seniūnijoje. Be to, jau anksčiau kalbėta, kad nemažai lekėtiškių šeimų gyvenamą vietą deklaruoja Kaune arba bet jau ten priregistruoja savo vaikus, kad seniūnijoje nesant darželio, jį gautų Kaune. Galima priminti, kad darželio steigimas Lekėčiuose – tarp savivaldybės administracijos prioritetų ir planuojama, kad jis pradės veikti 2018 m. rugsėjo 1 d. Tuomet, kaip tikimasi, Lekėčiai taps kur kas didesniu traukos centru, mat dabar dažną jauną šeimą atbaido būtent tai, kad čia nėra darželio.

Diskusijų netrūko

Susitikimo metu ne kartą tildytas Kudirkos Naumiesčio seniūnas Algirdas Stankevičius sakė, kad jis kalbėjo su visų seniūnijų seniūnais, ir visi yra prieš bet kokį sujungimą.

„Svarbu „bardaką“ padaryt ir viskas, o kiek naudos bus?“ – klausė A. Stankevičius.

Tačiau darbo grupės pirmininkė, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Ilona Šeflerienė seniūną ragino nekelti vėjų, motyvuodama, kad niekas blogiau tikrai nesistengia padaryti. Darbo grupės narys Juozas Puodžiukaitis tikino, kad pirmiausiai reikėtų aiškiai numatyti, kokios bus seniūnijų funkcijos, o paskui spręsti, koks bus jų skaičius.

„Funkcijų žinojimas yra didelis dalykas, o dabar nežinia“, – sakė jis, ragindamas išsiaiškinti, kaip apskritai bus su ūkinėmis ir viešosiomis paslaugomis ir kas jas galės teikti, kai bus pakoreguotas įstatymas.

Tačiau vicemeras Bernardinas Petras Vainius ragino nesiblaškyti ir dirbti jau numatyta linkme.

„Pareigybės, funkcijos, atleidimai ir kiti dalykai bus tolesnių susitikimų uždaviniai“, – aiškino B. P. Vainius.

Su tokiais paaiškinimais ne visai linkusi sutikti ir į darbo grupę įtraukta Sudargo seniūnė Rita Grigaitienė.

„Žmonės išdirbę tiek metų turi žinoti, kada bus atleidžiami, kas jų laukia, o dabar aš, kaip vadovė, nieko negaliu pasakyti, nes nežinau“, – kalbėjo R. Grigaitienė.

Tokius ir panašius pasisakymus sekė paaiškinimai, kad visi šie niuansai bus svarstomi artimiausiuose susitikimuose.

„Iš dangaus tos funkcijos tikrai nebus nuleistos. Yra galiojantys įstatymai, kuriais ir remsimės“, – sakė Irena Haase.

Lietuvos savivaldybių seniūnijų asociacijos direktorius Petras Pranas Gestautas replikavo, kad tos seniūnijos, kurios bus su kuo nors sujungtos, yra tiesiog pasmerktos. Savivaldybės administracijos atstovai ramino, kad jungiant seniūnijas bus atsižvelgta į daugelį tai vietovei būdingų rodiklių, tarp kurių bus ir kultūra, ir švietimas, ir paslaugų užtikrinimas.

„Pati ne vienerius metus dirbau seniūnijoje ir žinau, koks poreikis buvo anksčiau, o koks yra dabar. Visos pertvarkos skausmingos“, – kalbėjo I. Šeflerienė.

Nubalsavo už devynias

Nors ir šio susitikimo metu buvo nesutarimų ir įvairių siūlymų dėl seniūnijų skaičiaus, galiausiai teko rinktis iš pateiktų penkių skirtingų variantų. Po balsavimo paaiškėjo, kad priimtas sprendimas vietoj 14 palikti 9. Už tokį variantą balsavo 12 narių iš 18 dalyvavusių. Taigi, jei tokiam siūlymui pritars rajono taryba, po pertvarkos turėtų būti Kidulių-Sudargo, Gelgaudiškio-Plokščių, Kriūkų, Lekėčių, Šakių-Slavikų, Lukšių, Kudirkos Naumiesčio, Sintautų-Žvirgždaičių bei Griškabūdžio-Barzdų seniūnijos.
Funkcijos, etatų struktūra ir kiti niuansai bus aptariami jau kituose posėdžiuose. Taip pat iki galo neaišku ir kaip pasielgti su atskiromis teritorijomis. Pavyzdžiui, gautas Vyžpinių kaimo gyventojų pageidavimas, kad jie norėtų priklausyti Griškabūdžiui, o ne Žvirgždaičiams. Taip pat svarstoma, prie ko galėtų būti prijungta Keturnaujienos gyvenvietė – likti prie Sintautų ar prisišlieti prie Kudirkos Naumiesčio, taip, anot Kudirkos Naumiesčio seniūno, „žemėlapyje panaikinant pilvą“.

Nors paskutiniajame darbo grupės posėdyje tarybos narys Mindaugas Tarnauskas nedalyvavo, tačiau šią savaitę internete išplatino viešą pareiškimą su pamąstymais, kam apskritai naudinga ši pertvarka, ir pasigedo ekonominio paskaičiavimo, pagrindimo. Jis kritikuoja numatytą pertvarką ir kaltinimus meta savivaldybės administracijai.

„Jau aštuonerius metus veikia ta pati savivaldybės administracijos struktūra, net nėra patvirtintas maksimalus leistinas pareigybių administracijoje skaičius, nors tai kasmet primena savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba. Gal prieš imantis pertvarkyti seniūnijas, pirma reikėtų susitvarkyti savo kiemą?“ – teiravosi M. Tarnauskas.