Per rajoną nuvilnijo pakilių, įvairių bei įsimintinų Vasario 16-osios renginių banga. Išvakarėse Sintautų kultūros centre surengtas iškilmingas tarybos posėdis, o Vasario 16-ąją renginiai tęsėsi kone visose seniūnijose. Šakiuose pagrindine V. Kudirkos gatve didžiulė Trispalvė iškilmingai nunešta iki vandentiekio bokšto – simboliškai pakartojant, prisimenant ir pagarbą parodant prieš 66-erius metus okupuotame krašte ją iškėlusiems ir už tai savo laisvę praradusiems gimnazistams. Su jauduliu akciją stebėjusiai tuometinei gimnazistei, dabar garbaus amžiaus Danutei Baukytei jausmui nusakyti tiesiog trūko žodžių.

Neeiliniame posėdyje įteikė regalijas

Neeilinį tarybos posėdį Sintautų kultūros centre pradėjo rajono meras Edgaras Pilypaitis, sveikinęs renginyje dalyvavusius buvusius rajono vadovus, administracijos darbuotojus, dvasininkus, medikų, pedagogų bendruomenių narius, kitus renginio dalyvius. Jis atkreipė dėmesį, kad Valstybė prasideda su kiekvienu žmogumi, su jo profesija, pareigos suvokimu.

Pasak rajono vadovo, gana simboliška, kad tuo laikotarpiu, kai vis aktyviau kalbama apie tai, kaip turėtų būti auklėjami vaikai, kokios yra jų teisės, nuo ko juos reikia saugoti, Lietuvos radijas metų žmogumi išrinko Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovą profesorių Rimantą Kėvalą. Šakių rajonas taip pat nuėjo panašiu keliu – naująja rajono Garbės piliete tarybos sprendimu išrinkta Šakių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vyriausioji gydytoja Stasė Valkerienė, kuriai iškilmingo renginio metu įteiktos regalijos, skirti kolegų sveikinimai.

„Dėkoju, džiaugiuosi, kad Šakių rajono savivaldybės taryba mano asmenyje, pagerbdama mane, prisiminė ir visų medikų bendruomenę bei atkreipė dėmesį į mūsų sunkų ir atsakingą darbą“, – atsiimdama apdovanojimą kalbėjo medikė, patikinusi dirbanti ne dėl apdovanojimų, o iš pašaukimo, noro padėti.

Žiūrėdama į jaunąją kartą S. Valkerienė džiaugiasi, kad ji auga nesusikausčiusi, laisva ir ragino visus džiaugtis, jog gyvename tokiu svarbiu Valstybei momentu.

Apie Lietuvą ir ne tik – buvę vadovai

Neeilinio posėdžio metu netrūko pamąstymų, kokią Lietuvą kursime ateinantį šimtmetį, kokia ji yra dabar. Savo kalboje auginti šalį, saugoti ją ragino Seimo narys Mindaugas Bastys, evangelikų liuteronų kunigas Virginijus Kelertas į susirinkusius kreipėsi Martyno Mažvydo žodžiais „broliai ir seserys“, nes tik vieni kituose matydami seseris, brolius, dukteris ir sūnus, dvasininko žodžiais, turėsime Lietuvą.

Apie tai, kaip atrodė savivalda, kokią ją įsivaizdavo ir kaip ją tuometiniai vadovai kūrė, E. Pilypaitis ragino pasidalinti buvusius rajono vadovus, tačiau renginyje ne visi iš kviestųjų dalyvavo.

1990–1995 m. rajono valdytoju buvo Juozas Urbonas, dabar puikiai žinomas kaip filatelistas. Jis prisiminė, kad tuomet sistema buvo gana sudėtinga, darbas nelengvas, tačiau šviesesne ateitimi jis tiki ir mano, kad ateinantį šimtmetį nuotaikos gerės. Būtent jaunas šeimas, mokyklas, kurias įvardijo gyvenimo ir žinių tvirtove, jis laiko šalies ateitimi, tik reikia tinkamų valdžios sprendimų. Vienas iš jų, J. Urbono nuomone, yra dvigubos pilietybės klausimas.

1995–1997 m. mero pareigas (jas pradėjęs kaip tarybos pirmininkas) ėjo Romualdas Petras Damušis, po jo pirmojoje rajono taryboje kadencijos viduryje tarybos pirmininko vairą perėmė dabartinis vicemeras Bernardinas Petras Vainius, į susirinkusius kreipęsis kaip į patriotus, kurie gyvena, kuria ateitį čia, „nepriklausomai nuo to, kad už parduotą pieną nusiperkame tik vandens buteliuką, nepriklausomai nuo to, kad Europos Sąjungoje mokame brangiausiai už maistą, bet vis vien auginame vaikus, vystome verslą ir džiaugiamės kad ir ne tiek saulėtom dienom, bet gražia gamta“. B. P. Vainius taip pat prisiminė, kad tuometiniu laiku politinis laukas buvo gana sudėtingas, bet su J. Urbonu esą buvo lengva tartis, dirbti ir priimti sprendimus. Vicemeras savo kalboje pabrėžė, kad Valstybę atkūrė 20 vyrų, dabar ją bando išlaikyti 141 ir jiems sekasi gana sunkiai, tad linkėjo sėkmės bei išminties.

„Lietuva mūsų rankose. Jei mūsų rankos bus nukreiptos darbui, Lietuva antrą šimtmetį klestės“, – įsitikinęs B. P. Vainius.

1997–2000 m. mero pareigas ėjo V. Cikana, juokavęs, kad jam pasisekė būti meru, o tėvas nuolat raginęs būti tvarkingam, nieko neprisidirbti ar plaukus pasikirpti...

„Bet man neišeina, brangieji, aš kartais išlipu iš tos menininko sielos“, – gero nusiteikimo savo kalboje nestokojo V. Cikana, patikinęs, kad vadovams reikia matyti visus, nesvarbu, kokia partija, koks nusistatymas, nes „iš visų galima išspausti naudą, nes visi yra šios žemės vaikai“. Jis juokavo, kad jei vadovaudamas ką ir pridirbo, tai ne jo bėda.

Kitą kadencijos dalį mero pareigose dirbo Rimantas Vensas, 2000–2003 m. meru buvo Juozas Puodžiukaitis, 12 m. ėjęs ir administracijos direktoriaus pareigas. Jis padėkojo kartu su juo dirbusiems ir visiems palinkėjo tolerancijos bei pagarbos vieni kitiems.

Ilgiausiai rajono meru buvo (2003–2016 m.) Juozas Bertašius, kurio kadencijų laikas metais viršija visų prieš tai buvusių kartu sudėjus. Jis sakė, kad dirbti nebuvo sunku, nes dirbta bendrai ir „darbai po kruopelytę kaip medaus korys sulipdytas į Valstybės šimtmečio pamatą“.

Dabartinis rajono vadovas E. Pilypaitis kalbėjo, kad galbūt į priekį judame per lėtai, dėl to jauni, veržlūs ir iniciatyvūs žmonės emigruoja. Jis ragino keisti mąstymą: „mano į mūsų, man į mums, aš į mes“, viską statyti ant tarpusavio pagarbos ir pasitikėjimo pamato.

Premiją atsiėmė mama ir sesuo

Itin jautri renginio akimirka – mokslo premijos įteikimas buvusiai Lukšių Vinco Grybo moksleivei Auksei Gaižauskaitei. Meras džiaugėsi: kad mergina galėtų mokytis, prisidėjo ir savivaldybė, mat Auksė porą metų gavo savivaldybės stipendiją, o dabar apie jos gabumus žino visas pasaulis. A. Gaižauskaitė lapkričio mėnesį Bostone (JAV) vykusiame didžiausiame tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM 2017 Giant Jamboree“ Lietuvai atstovavo su Vilniaus universiteto komanda, aplenkė geriausius pasaulio universitetus ir laimėjo didįjį prizą bei aukso medalius. Pati Auksė renginyje nedalyvavo, o jai skirtą apdovanojimą atsiėmė mama ir sesuo, kuri perskaitė Auksės sveikinimo žodžius. A. Gaižauskaitė džiaugėsi, kad yra įvertinta savame krašte. Ji tikino, jog ypač svarbu turėti savyje užsidegimo, nesvarbu, iš kokio krašto tu esi, nebijoti išeiti iš savo komforto zonos, siekti užsibrėžtų tikslų, klausyti širdies. Ji ragino jaunus žmones nebijoti priimti gyvenimo iššūkių, nes būtent jie, pasak Auksės, ugdo, augina. O jei nežinai, ką daryti, kaip rašė SMS žinutėje Auksė, pagalvok apie mamą ir priimk sprendimus, kurie leistų ją tavimi didžiuotis.

Renginio metu išdalinta ir daugybė mero padėkų, skirtų įvairiose srityse dirbantiems specialistams, kurie prisideda prie savo krašto gražesnės, geresnės ir prasmingesnės ateities. Renginio pabaigoje neeiliniame posėdyje dalyvavę tarybos nariai bei administracijos vadovai pasirašė ir simbolinėje deklaracijoje.

„Prieš 100 metų mes atkūrėme valstybę. Per tremtis, karus ir okupacijas ji išliko nesugniuždyta ir išdidi – tėvų, brolių ir sesių krauju bei ašarom aplaistyta, motinų maldom apglėbta. Šiandien esame labai atsakingame laike – turime išmintingai perimti tai, kas jau sukurta ir drąsiai sutikti naujas galimybes ateinančio šimtmečio darbams“, – skelbiama deklaracijoje.

Iškilmingai iškelta Trispalvė

Vasario 16-ąją po šv. Mišių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje prie rotušės iškilmingai pakelta Lietuvos valstybės vėliava, paleistos salvės už valstybingumą, atkurtos Valstybės šimtmetį, Lietuvos žmones. LK KASP Dariaus ir Girėno apygardos 2-osios rinktinės 205 kuopos savanoriai, renginyje dalyvavę šakiečiai nužygiavo iki V. Kudirkos paminklo, kur padėtos gėlės, pasidalinta mintimis, skaityta V. Kudirkos kūryba. Meras E. Pilypaitis, sveikindamas susirinkusius, pasidžiaugė, kad esame ypatingi, nes būtent mes galime švęsti atkurtos Valstybės šimtmetį, galime ne tik kalbėti gimtąja kalba, kelti prie namų Trispalves, savo aprangą gražinti tautine atributika... Nuoširdžiai, pakiliai ir iškilmingai nuvilnijo šimtmetis – į dangų kilo trispalviai balionai, liejosi eilės, ant vandentiekio bokšto iškelta didžiulė Trispalvė. Nemažame būryje moksleivių tyliai stovėjo ir viena ypatinga gimnazistė – naumiestietė Danutė Baukytė, nepabūgusi ir prieš 66-erius metus, 1952-ųjų Vasario 16-ąją, su kitais bendraklasiais ant vandentiekio bokšto iškėlusi Trispalvę. Su jauduliu stebėjusi renginį D. Baukytė pripažino, kad tiesiog trūksta žodžių išreikšti tam jausmui.

„O dabar šitokia vėliava, mokinių didžiausias būrys... Ačiū ačiū ačiū visiems...“ – sakė moteris.

Būtent jos ir bendraklasių žygdarbį šiais metais nuspręsta simboliškai paminėti – 40 metrų Trispalvė (ją siuvo Birutė Petraitienė) nuo V. Kudirkos paminklo iškilmingai V. Kudirkos gatve nunešta iki vandentiekio bokšto ir ten iškelta. Dabar tai padaryta garsiai, su pasididžiavimu, o tuomet šiam žingsniui gimnazistai ilgai rengėsi, apsižiūrėjo vandentiekio bokštą, atsispaudė rakto antspaudą, siuvo vėliavą ir žingsnių tikslumu skaičiavo savo maršrutą tikslo link. Nors keliu vaikštinėjo milicininkas, jaunuoliai savo sumanymo neatsisakė. Nors spyna buvo pakeista ir raktas netiko, jie atsuktuvu ir replėmis įveikę užraktą pateko į vandentiekio bokštą, o vėliau, nors pirštai nuo šalčio kibte kibo prie stogo dangos, iškėlė vėliavą ir prilipino lapelius su užrašais, neva pastatas užminuotas. Jie greitai ir atsargiai naikino pėdsakus, pakeitė apavą ir grįžo namo, bet ryte išsivedė saugumas... Už šį drąsų poelgį, laisvės troškimą gimnazijos vienuoliktokai buvo nuteisti 25-eriems nelaisvės metams, tačiau mirus Stalinui tokio ilgo įkalinimo neteko kęsti.

Neeilinę akciją Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga surengė Šakių jaunimo sąjungos „Apskritasis stalas“ ir Šakių r. moksleivių taryba. Jie Šakių ežero tiltą papuošė didžiule Lietuvos vėliava.

Tradiciškai Vasario 16-osios proga Kudirkos Naumiestyje, Sintautuose, Lukšiuose ir Šakiuose išdalintos statulėlės labiausiai nusipelniusiems, pasižymėjusiems. Šakiuose po šventinio renginio buvo galima aplankyti tradicines parodų ribas peržengiančią Jaunimo kūrybos ir sporto centro rūsyje veikiančią fosforinių fotografijų parodą „20 asmenybių tamsoje“ (autorė Vilniaus universiteto Kauno fakulteto meno vadybos magistrantė Emilija Jonaitytė) – būtent tamsoje išryškėjo Nepriklausomybės Akto signatarų portretai, jų biografijos. Tai antroji asmeninė merginos paroda, kuri Šakiuose pristatyta pirmą kartą.