Nuotr. Dar sovietmečiu statytas gelžbetoninis tiltas nematė jokio remonto, prie jo prastėjančios būklės prisideda ir gamta.

Girėnų bendruomenės nariai sunerimę dėl tilto, pastatyto per Siesartį ir jungiančio Girėnus ir Aržuolupių kaimą. Tiltui reikalingas remontas, todėl girėniškiai kreipėsi į tarybos narį Ramūną Kauną, apie jo būklę žino ir Šakių seniūnas, apie tiltą šią savaitę kalbėta ir skyrių vedėjų pasitarime. Dar vienas akibrokštas: minėtas tiltas – niekieno turtas.

Girėniškiai pasakojo, kad tiltas pastatytas maždaug prieš pusšimtį metų, tiltą laiko dvi betono atramos, tačiau atramų betonas ištrupėjęs, jos apirusios nuo vandens tėkmės, iškrypusios nuo gamtos sąlygų.

Pasak girėniškio Raimundo Mureikos, maždaug apie 1988 m. jis pats dar prisidėjo prie šio tilto rekonstrukcijos – ant tų pačių betoninių atramų buvo uždėtos tvirtos betoninės plokštės. Nuo to laiko tiltas jokio kito remonto nematė.

Pastaraisiais metais, pavasarį arba rudenį, patvinus Siesarčiai, vanduo plauna žvyrkelio pagrindą ir prieš tilto betoninę perdangą nuolat atsiveria duobės, žvyras tiesiog nugarma į upelį. Vaikščioti ir važiuoti tiltu šiandien išties pavojinga. Gyventojai į atsivėrusias duobes įkišo medžių šakas, kad perspėtų eismo dalyvius apie gresiantį pavojų.

„Automobilių judėjimas per tiltą nėra didelis. Tačiau ypač šiltuoju metų laikų pagrindinis srautas šiuo keliu per tiltą yra dviratininkai, kurie važiuoja prie Valiulių tvenkinio ar tiesiog ant dviračių leidžia laisvalaikį“, – kalbėjo girėniškis R. Mureika.

Šio krašto ūkininkas R. Kaunas neslėpė, kad dažnai per šį tiltą ir šiuo žvyrkeliu važiuoja ir ūkininkų technika.

„Labai intensyvus judėjimas ir automobilių eismas šituo keliu buvo, kai vyko Striūpų tilto remontas Šakių mieste. Dabar taip pat daugelis žmonių aplenkdami miestą važiuoja šiuo keliu, tik gaila, kad tik kokį kartą per metus šitą kelią greideriuoja. Nesuprantu – kelio kraštai apžėlę žole, vanduo laikosi ant kelio... Tai kaip jie greideriuoja? Po kiekvieno greideriavimo žvyrkelis turi likti ovalios formos, kad drėgmė nutekėtų į kelkraščius“, – svarstė ūkininkas ir apgailestavo, kad niekas nepagalvojo tilto remonto darbus įtraukti į rajono strateginį plėtros planą.

Girėniškiams pradėjus ieškoti, kas galėtų pagelbėti ir tiltą sutvarkyti, paaiškėjo, kad jis bešeimininkis.

Minėjome, kad šio tilto likimu jau susirūpinta. Rajono savivaldybės Ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Aušra Slidziauskienė patikino, kad minimas tiltas nėra nei melioratorių, nei savivaldybės apskaitoje. Tai patvirtino ir Žemės ūkio specialistas Vilhelmas Haase, kuris teigė, kad tiltas nėra melioratorių balanse ir jokių remontų darbų melioratoriai negali imtis.

„Mes tik galim pasakyti, kad tilto būklę reikia apžiūrėti ir įvertinti inžineriškai“, – tepasakė V. Haase.

„Visi šitą bėdą jau žinome. Jau šį klausimą svarstėme skyrių vedėjų pasitarime, nes Šakių seniūnas Dalius Jasevičius iškėlė klausimą dėl šio tilto būklės. Galbūt gyventojai turėtų kreiptis į savivaldybę raštu dėl tilto, bandysime ieškoti lėšų tilto tvarkymui iš biudžeto lėšų“, – svarstė A. Slidziauskienė ir pridūrė, kad tiltas nėra pritaikytas važiuoti sunkiasvorei technikai.  Nors, jos nuomone, sudėjus ženklus, draudžiančius važiuoti sunkiasvorei technikai, ši vis tiek važiuos...

Iš tikrųjų tiltas nėra paliktas likimo valiai, pernai Šakių seniūnija įrengė naujus tilto turėklus, dažnai užpilamos žvyru ir atsivėrusius duobės.

Kaip patikslino Šakių seniūnas Dalius Jasevičius, kol kas nepriimtas joks sprendimas dėl tilto, jungiančio Siesarties gatvę ir Aržuolupių kaimą, remonto. Jo žodžiais, ten juk reikia ne tiltuką pastatyti, reikalingas kapitalinis remontas. Seniūnas pasakojo, kad šią savaitę vėl sutvarkys atsivėrusias duobes: užpils žvyru ar kuo nors tvirtesniu.

Kaip minėjome, duobės prie pat tilto atsiveria ir dėl Siesarties upės vandens išplaunamo kelio pagrindo, ir nuo pravažiuojančios sunkiasvorės technikos vibracijos.

Kol kas dviratininkams ir einantiems per šį tiltelį žmonėms teks būti atidesniems. O gal gyventojų pagalbos šauksmas bus išgirstas?