Bendruomeninės vaiko teisių apsaugos tarybos posėdyje apsilankė Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova. Ji supažindino susirinkusius su naujų bendruomeninių paslaugų poreikiu sutrikusio intelekto ir psichinę negalią turintiems asmenims.

„Šiuo metu labiausiai Lietuvoje trūksta sąlygų, kad šeimos ir bendruomenės galėtų dalyvauti priimant sprendimus, – atviravo D. Migaliova. – Pasaulio praktika rodo, kad neįgaliuosius turėtume organizuoti šeimos kontekste. Kadangi ne visos jos yra stiprios ir pajėgios, kitos net neturi  kompetencijų, privalėtume jas pastiprinti.“

Pasak bendrijos vadovės, mums trūksta bendruomeniškumo skatinimo šeimose. Kiekviena visuomenės bendruomenės grupė turėtų siūlyti, kaip galėtų padėti kitai, kartu organizuoti bendras veiklas ir taip geriau pažinti vieniems kitus. Be abejo, reikėtų ir viso paketo įvairių paslaugų šeimoms, krizių suvaldymo struktūros.

„Kiekvienoje savivaldybėje turėtų atsirasti speciali mobili grupė, kuri galėtų įvairiose situacijose labai greitai priimti sprendimą – čia ir dabar, o ne kol vyks tarybos ar valdybos posėdis, – teigė D. Migaliova. – Mano svajonė, kad sustiprėtų seniūnai, seniūnaičiai, socialiniai darbuotojai, kurie yra šalia krizės židinio ir geriausiai žino situaciją.“

Bendrijos vadovė paminėjo ir keletą statistinių duomenų. Šiuo metu Lietuvoje neįgalieji sudaro devynis procentus visų gyventojų. Elgesio ir emocijų sutrikimai, prasidedantys vaikystėje ir paauglystėje, praėjusiais metais buvo diagnozuoti 2 tūkst. 395 asmenims. Šiandien medicina taip išsivysčiusi, kad išgyvena vis daugiau naujagimių, turinčių vienokių ar kitokių sutrikimų. Tad neįgaliųjų, D. Migaliovos nuomone, tiktai daugės, o ne mažės.

Iš viso Lietuvoje suskaičiuota 57 tūkst. neįgalių ir pagyvenusių žmonių paslaugų gavėjų, įskaitant ir paslaugas namuose. Paslaugų bendruomenėje gauna tik 21 proc. neįgalių žmonių nuo bendro neįgaliųjų skaičiaus. Reikia atsiminti, kad dar 6 tūkst. gyvena uždarose socialinės globos įstaigose, kurios greitai bus uždaromos.

„Dar viena mūsų gėda ir bėda, kad mokymas namuose Lietuvoje skirtas 400 mokyklinio amžiaus vaikų. Dažniausiai ne turintiems sunkią negalią, o elgesio sutrikimų. Kokia bausmė ir vaikui, ir tėvams, kai vaikas neišeina iš namų. Iš tiesų tai yra grubiausias vaiko teisių pažeidimas, – konstatvo faktą bendrijos vadovė. – Mokymas namuose pasaulyje skiriamas tik tuo atveju, kai vaikų buvimas kitoje aplinkoje kelia pavojų sveikatai ir gyvybei – onkologinės ligos, pooperacinės būklės ir pan., bet ne negalia ar elgesio sutrikimas.“

Pasak D. Migaliovos, vis dar labai trūksta specialiųjų paslaugų ir pagalbos gilią kompleksinę negalią turintiems žmonėms. Ji pasidžiaugė, kad mūsų rajone jau yra šių paslaugų užuomazgos, tačiau tai vis dar lieka neįgaliųjų tėvų ar globėjų atsakomybė, nes kompleksinę negalią turinčių žmonių nepriima net į dienos centrus. To ateityje negalės būti. Visoje Lietuvoje jau veikia paslauga-eksperimentas, kaip padėti šeimoms, kad jos galėtų pailsėti nuo neįgalaus vaiko ar suaugusio žmogaus. Kaip informavo viešnia, šiemet iš pertvarkos lėšų startuos naujas projektas, kuriame dalyvaus tik 50 žmonių, – tai asmeninio asistento paslauga. Ispanijoje ir Portugalijoje jau nėra specialiųjų mokyklų – visi vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, neįgaliesiems čia skiriami asmeniniai asistentai, labai daug dirbama su šeimomis, palaikomas artimas ryšys su bendruomenėmis, kurios geriausiai žino, kas vyksta aplinkui. Turėtume mokytis iš šių pavyzdžių.

Kaip rodo pasaulinė praktika, į pagalbą neįgaliesiems turėtų ateiti vietos bendruomenės, konsultantai, tarp kurių galėtų būti gydytojai, psichologai, policijos pareigūnai, vaiko teisių apsaugos specialistai, socialiniai darbuotojai, nes valdžia turėtų būti reikalinga tik tam, kad padėtų viską organizuoti.