Kario svajonė – dalyvauti misijoje Afganistane

visockis
Nuotr. Griškabūdietis Ligitas Visockis pasakoja, kad po pratybų jaučiasi išsekęs, nori tik poilsio, tačiau šis darbas jam patinka ir kol kas savęs kitur net neįsivaizduoja.

Griškabūdietis 20-metis Ligitas Visockis, atlikęs privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kario kelio neatsisakė. Vaikinas nepilnus metus dirba mechanizuotoje pėstininkų brigadoje „Geležinis Vilkas“ Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos bataliono oro atakos valdymo grupėje ir nuolat dalyvauja pratybose Lietuvoje bei užsienio šalyse, tarp jų – JAV. Apie patirtį kariuomenėje – iš pirmų lūpų.

Kaip apibūdintum savo patirtį kariuomenėje?
Buvo sunku, bet be galo įdomu. Tikrai nesigailiu devynis gyvenimo mėnesius paskyręs tarnybai. Tai buvo smagi ir naudinga patirtis. Tarnybos pradžioje buvo visko. Vadai supažindina su kariuomene ir joje vyraujančia tvarka, nuolat palaikoma disciplina. Tačiau tai netrukdo patirti įvairių įdomių įspūdžių.

Ar merginoms skirtas krūvis skiriasi nuo vaikinų?
Merginoms jokių nuolaidų nėra. Visi gauna vienodą krūvį. Jeigu reikia eiti 10–20 km, ji privalo juos nueiti. Žinoma, jei pasidaro labai sunku, galima padėti panešti sunkią kuprinę. Tačiau užduotys visiems vienodos. Vis dėlto  pastebiu, kad kai kurios merginos kariuomenėje pasirodo esančios net ištvermingesnės už vaikinus.

Kokioje pozicijoje dirbi pats?
Esu 2-os oro atakos valdymo grupės vairuotojas. Nuolat keliauju iš vienos vietos į kitą, kur dalyvauju pratybose. Kartais užtrunku dvi savaites, kartais – mėnesį. Pirmomis dienomis adaptuojuosi, o kitą dieną jau kimbu į darbus. Dalyvauju pratybose įvairiose Europos šalyse, taip pat JAV. Gaunu nuolatinį atlyginimą bei komandiruotpinigius, galiu mokytis bet kokioje aukštosios mokyklos studijų programoje, nes mokantis valstybės nefinansuojamoje vietoje kariuomenė gali padengti dalį išlaidų už mokslą. Tad tikrai nesiskundžiu.

Kaip atsidūrei šioje pozicijoje?
Tiesą sakant, atsidūriau tinkamu laiku tinkamoje vietoje. Visuomet vyksta kaita, vienus keičia kiti. Tuo metu trūko žmogaus šiai pareigybei, todėl gavau pasiūlymą dirbti. Aš, žinoma, sutikau.

Kokius pagrindinius kriterijus reikia atitikti?
Būtinos geros anglų kalbos žinios. Jei žmogus nemoka anglų kalbos, sunkiai galės padirbti šioje vietoje. Taip pat svarbus ir fizikos išmanymas – darbe reikia atlikti daug matavimo darbų, reikalaujančių tikslumo.

Kokios svarbiausios savybės būtinos, norint išlikti?
Svarbiausia – motyvacija, noras dirbti ir tobulėti. Jei sunkiai ir atsakingai dirbsi, tave pastebės, pasiūlys geresnes pareigas ar mokymus, po kurių galėsi kilti aukščiau. Jei nors trumpam prarasi motyvaciją, tave tuoj pat pakeis kitas, kadangi konkurencija kariuomenėje didžiulė. Vyresniam, motyvaciją jau praradusiam kariui gali pasiūlyti tiesiog išeiti arba dirbti paprastesnėse pareigose, nes į jo vietą laukia eilė motyvuoto jaunimo.

Kokie santykiai su kolegomis?
Vyrauja nuolatinė pagarba ir pasitikėjimas. Nors kariuomenėje yra laipsnių sistema, kurios privalu laikytis, oro atakos valdymo grupėje esi vertinamas tik pagal savo atliktą darbą. O kadangi tenka dirbti su atsakingais objektais, būtinas pasitikėjimas – mano kolega turi tikėti ir pasitikėti tuo, ką jam sakau, nes nuo to gali priklausyti jo gyvybė.

Kaipgi vyksta pratybos?
Pratybų metu yra sudaromas realaus mūšio scenarijus. Jos vyksta pagal aiškias taisykles, laikantis saugumo reikalavimų ir stengiantis išvengti sužalojimų ar rimtų traumų. Šiuo metu yra taikos metas, todėl rengiamos pratybos karių kvalifikacijos ir įgūdžių tobulinimui.

Ar tai ir bus Tavo gyvenimo darbas?
Kol kas – taip. Džiaugiuosi šiuo darbu, nors laiko sau negaliu daug skirti, ką jau kalbėti apie merginą. Po pratybų jaučiuosi išsekęs, todėl norisi tik poilsio, be to, tenka nuolat keliauti. Tačiau mane veda mano svajonė – dalyvauti misijoje Afganistane.

Kristina Ižganaitytė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3