Perėjos veda į niekur

pereja girenuose
Nuotr. Girėnuose ant greičio mažinimo kalnelio įrengta perėja viename krašte vedą į griovį, kitame – pėstysis gali atsimušti į stulpą.


Balandžio 18 d. vykusio rajono savivaldybės Eismo saugumo komisijos posėdžio metu buvo svarstyta dėl pėsčiųjų perėjų, įrengtų ant greičio mažinimo kalnelių, kurios Girėnuose ir Griškabūdyje veda tiesiog į griovį. Komisija dėl perėjų pataisymo nutarė kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją.
 
Praėjusį trečiadienį susirinkę Eismo saugumo komisijos nariai pirmiausiai nagrinėjo Griškabūdžio seniūnijos seniūno Sauliaus Naumavičiaus prašymą sujungti pėsčiųjų perėją, įrengtą Griškabūdžio miestelyje ant greičio mažinimo kalnelio rajoninės reikšmės kelyje Nr. 1912 Rupinai–Griškabūdis–Kudirkos Naumiestis (Rygiškių gatvės atkarpoje), su pėsčiųjų takais. Pasak Griškabūdžio seniūno, dabartinė pėsčiųjų perėja veda iš griovio į griovį.

Pasak posėdžio pirmininko Valdo Stankūno, Griškabūdyje yra neišbaigta pėsčiųjų perėja, dar turi būti įrengti trumpi šaligatviai. Jis priminė, kad atstovo komisijoje iš Regiono kelių neturi, todėl rajono Eismo saugumo komisija turi raštiškai kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją su prašymu įvertinti eismo saugumo situaciją ir pataisyti minėtą pėsčiųjų perėją.

Analogiška situacija ir krašto kelyje Nr. 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai (Kauno gatvės atkarpoje prie Kauno g. 12) Girėnų kaime. Čia perėja taip pat veda į griovį.

Komisija nusprendė ir dėl perėjos Girėnuose kreiptis į Lietuvos automobilių kelių direkciją.

Posėdyje dalyvavęs Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus vedėjas Arvydas Šlėderis pasiūlė, kad tame kreipimesi į Kelių direkciją reiktų paprašyti, kad prieš planuojant darbus, projektuojant ir įrengiant tokias perėjas būtų derinama su rajono savivaldybe.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3