Valdyba bando padėti ir susikalbėti, ir problemas išspręsti

voveriai vvg
Nuotr. Šakių krašto vietos veiklos grupės valdybos posėdyje dalyvavo ir buvusi bendruomenės centro pirmininkė Elena Pocevičienė (dešinėje), ir dabar bendruomenės centrui vadovaujanti Andželika Simokaitytė, kurios sunkiai randa bendrą kalbą ir dažniausiai bendrauja laiškais.


Rita PLAUŠINAITYTĖ-ŠERKŠNIENĖ

Birželio 19 d. posėdžiavusi Šakių krašto vietos veiklos grupės (VVG) valdyba prasklaidė įtampos ir nesutarimų rūkus dėl turto perdavimo Voverių bendruomenėje „Jotija“ ir sprendė įsiskolinimo likimą Baltrušių bendruomenėje. VVG valdyba į pagalbą pasitelkta, kad dėl bendruomenėse kilusių problemų būtų galima susikalbėti tarpusavyje.

Nesusikalba

Prieš gerą savaitę spaudoje nuvilnijo skandalas, kad Voverių bendruomenės centro „Jotija“ buvę ir esami valdybos nariai nepasidalija bendruomenės turto. Esą buvusi bendruomenės pirmininkė Elena Pocevičienė ir keletas buvusių valdybos narių neatiduoda bendruomenės turto bei kai kurių dokumentų kone metus laiko išrinktai naujai bendruomenės pirmininkei Andželikai Simokaitytei ir naujai valdybai. Tiek anksčiau spaudoje, tiek posėdžiavusios VVG valdybos nariams pasirodė, jog buvusi bendruomenės vadovybė taip susigyveno su bendruomenei priklausančiu turtu, kad nenori jo perleisti naujai „Jotijos“ valdybai, beje, senoji valdyba tokias įžvalgas kategoriškai neigia.

Po pasirodžiusių publikacijų spaudoje į redakciją kreipėsi buvęs valdybos narys Antanas Pocevičius.

„Noriu akcentuoti, kad A. Pocevičius nebuvo atsakingas asmuo, neturėjo jokios valios neperduoti ar kitaip valdyti paskutinio projekto turto, kurio penkerių metų vykdymo laikotarpis baigsis 2018m. gruodžio mėn. Teiginys, kad Pocevičiai nenori perduoti turto yra neatitinkantis tikrovės. Be to, nevedžiau jokios finansinės veiklos ir piniginiai atsiskaitymai buvo ne mano kompetencija“, – sakė A. Pocevičius, aiškinęs ir apie tai, jog netiesa, kad bendruomenė negali naudotis traktoriuku, nes būtent juo ir yra prižiūrima ir pjaunama bendruomenės teritorija.

Į VVG valdybos posėdį buvo pakviestos abi – buvusi ir dabartinė bendruomenės pirmininkės. Jau kuris laikas abi nesutariančios šalys bendrauja tik elektroniniais laiškais, todėl padėti išaiškinti keblią situaciją kreipėsi pagalbos tiek į VVG, tiek į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Tačiau, kaip mano VVG valdybos nariai, dėl šio skandalo labiausiai kaltas yra... nesusikalbėjimas arba tam tikros jurisdikcijos neišmanymas.

Ragino perduoti

Buvusi bendruomenės vadovė E. Pocevičienė teigė, kad ji visą dokumentaciją naujajai pirmininkei atidavė bei norėjo perduoti bendruomenės turtą, pasiliko tik tą dokumentaciją, kuri susijusi su projektais, kuriems ji pati ir vadovavo. Naujoji bendruomenės pirmininkė A. Simokaitytė sako nieko neturinti, išskyrus paskutinių metų ataskaitą. Materialaus turto perdavimas, pasak jos, taip pat neįvyko, nes esą buvusiai pirmininkei neįtiko turto perėmimo komisijos sudėtis, o ir patį turtą galvota perduoti tamsiu paros metu, kada nieko naujoji bendruomenės pirmininkė įvertinti negalėjo. Diskusijos metu paaiškėjo, kad buvusi pirmininkė remiasi paskutinio jos vadovavimo metu vykdyto projekto sutartimi, pagal kurią projekto kontrolės laikotarpis dar nėra pasibaigęs (truks iki 2020m.) ir ji yra atsakinga už visą projekto tęstinę priežiūrą, nes pati ir buvo projekto vadovė. E. Pocevičienė manė, kad ji ir projekto vykdytojas Julius Stakė projekto vykdymo sutartį pasirašė kaip fiziniai, bet ne juridiniai asmenys, todėl ir yra atsakingi asmeniškai už bendruomenės turtą, kuris įgytas įgyvendinant paskutinį projektą. VVG valdybos nariai ir rajono savivaldybės mero pavaduotojas Bernardinas Petras Vainius buvusiai bendruomenės „Jotija“ vadovei paaiškino, kad jokio pagrindo baimintis nėra – tai yra bendruomenės turtas ir jis turi būti perduotas naujai valdybai bei pirmininkei. Nuo to momento jie bus atsakingi už bendruomenės turtą, netgi už tą, kuris įgytas įgyvendinant paskutinįjį bendruomenės projektą. Savo ruožtu naujoji bendruomenės valdžia turi apsispręsti, ar jie dar vykdomam projektui paliks vadovauti tą patį asmenį, t.y. E. Pocevičienę, ar valdyba nuspręs paskirti kitą. Pasak VVG valdybos narės Egidijos Grigaitienės, tai yra tik formalumas, kuris neturėtų kurstyti nesantaikos tarp buvusių ir esamų bendruomenės valdybos narių.

Taip pat VVG valdybos nariai naujosios bendruomenės pirmininkės A. Simokaitytės klausė, ar valdyba jau turi paskyrusi asmenį, kuris bus atsakingas už perimtą materialųjį turtą. Pasirodo, tokio asmens dar nėra, nes naujoji pirmininkė manė, kad ji pati automatiškai pataps atsakinga už materialųjį turtą. Šį ir kitus juridinius bendruomenės valdymo klausimus nedelsiant ragino susitvarkyti naująją pirmininkę tiek VVG valdybos nariai, tiek savivaldybės vicemeras. Pasak pastarojo, nedelsiant bendruomenėje turi būti pasirašytas turto perdavimo aktas, bendruomenės valdyboje svarstomas klausimas, ką palikti paskutinio vykdomo projekto vadovu, ir paskirtas asmuo, kuris bus atsakingas už materialųjį bendruomenės turtą. Visus buvusius nesutarimus, turto suasmeninimus ir emocijas VVG valdyba pirmininkėms siūlė pamiršti ir toliau draugiškai dirbti bendruomenės labui.

Skola

Antras VVG valdybos narių aptartas klausimas buvo susijęs su Baltrušių bendruomenės centro skola, kuri atsirado po to, kai paaiškėjo, kad Baltrušių bendruomenės centras liko skolingas už pastato renovaciją statybų rangovui UAB „Statybų vizija“ (plačiau skaitykite 2018m. gegužės 25 d. straipsnyje „Tiesa slypi kažkur... dokumentuose“). Anot mero pavaduotojo B. P. Vainiaus, šitoje situacijoje aiškėja nauji faktai, kad darbų rangovas UAB „Statybų vizija“ atlikdama darbus pridarė aibes klaidų, kai kurie atlikti veiksmai netgi nebuvo numatyti vykdomame projekte. Anot vicemero, kol dar galioja garantinis laikotarpis, bendruomenė galėtų iš rangovo prisiteisti gana solidžią pinigų sumą – iki 50 tūkst. eurų. Remiantis tuo, manoma, kad bus siūloma abiem teismuose dėl skolos besibylinėjančioms pusėms pasirašyti taikos sutartį, pagal kurią niekas niekam neliktų skolingas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3