Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Sosnovskio barščiai priskirti prie agresyvių invazinių rūšių augalų. Jų draugija nėra patenkinti Šakių sodų bendrijos „Draugystė“ gyventojai. Jau keleri metai greta esančiame apleistame žemės plote veši ne tik usnys, bet ir pavojingi Sosnovskio barščiai. Kalbinti bendrijos gyventojai teigė, kad valdžia tą žemės plotą jau seniai užmiršusi, arčiausiai gyvenantys žmonės patys naikina šiuos augalus.

Tinkama aplinka
Šalia sodų bendrijos „Draugystė“ esantis apleistas žemės plotas – gera augavietė Sosnovskio barščiams. Šalia jų šiuo metu veši dar usnys ir kitos piktžolės. Tačiau Sosnovskio barščiai čia užgožę visus augalus, gerokai praaugę žmogaus ūgį. Pasak specialistų, šis augalas gali apnuodyti žmogaus kvėpavimo organus, eteriniai aliejai sukelia nudegimus. Labiausiai Sosnovskio barščiai pavojingi birželio-liepos mėnesiais, kai žydi. Be to, jie subrandina tūkstančius lengvai platinamų sėklų. Dėl to sodų bendrijos gyventojai itin sunerimę.

Valstybinėje žemėje – betvarkė
Apie tokią pavojingų augalų kaimynystę teiraujamės sodų bendrijos „Draugystė“ pirmininko Edmundo Kučiausko. Jis patikino, kad sodų bendrijos gyventojai apsipjauna savo teritorijas, tvarko sodų bendrijos teritorijos pakraščius, aplinką apie tvenkinius.

„Seniūnijos darbininkai Siesarties pakrantes dar nušienauja, tačiau dirbančių šiame apleistame plote nesu jų matęs. Jis lieka lyg niekieno. Mes ten rankų kišti negalim, juk valstybinė žemė“, – kalbėjo E. Kučiauskas.

Ši apleista teritorija ribojasi ir su garažų savininkų bendrijos „Žibintas“ (Papartynų g.) teritorija. Jos pirmininkas Algimantas Giedraitis aprodydamas teritoriją kalbėjo, kad už bendrijos teritorijos prasideda tikras šabakštynas: visur priaugę krūmų, pilamos įvairios šiukšlės, jis pasakojo, kad vienais metais šioje teritorijoje buvo padegtos šakos, laimei, gaisras neišplito.

„Niekas šiame plote niekada nesitvarkė. Vieni usnynai ir krūmynai, manau, kad seniūnija turėtų rūpintis ir čia tvarkytis“, – svarstė A. Giedraitis.

Kovoja gyventojai
Arčiausiai apleistos aplinkos, kur auga Sosnovskio barščiai, sodų bendrijos gyventojas Feliksas Šipaila pasakojo, kad pernai su kaimynu patys kastuvais kapojo šiuos invazinius augalus. Anot jo, šios piktžolės iki galo nepavyksta jiems išnaikinti. Šiemet vėl priaugo, jie baiminasi, kad jau greit subręsiančios Sosnovskio barsčių sėklos gali pasklisti po jų sodą ir kitąmet sudygti. F. Šipaila pasakojo, kad, nukirtę piktžolę, ant augalo kelmo pylė net druskos.

„Per kelerius metus ant tvenkinio kranto augusius kelis Sosnovskio barščių krūmus išnaikinom, kapojom augalus, kitus su šaknimis iškasėm. Pernai pabandėm ir likusiame plote dar išnaikinti. Užsimovėm gumines pirštines, su kaimynu Anatolijumi visą plotą iškapojom. Kaimyno visos rankos pūslėtos buvo. Šiemet vėl priaugo“, – kalbėjo F. Šipaila.

Anot pašnekovo, apie šią problemą žino visi, tik niekas jos nesprendžia. Jis įsitikinęs, kad reikia Sosnovskio barščius šiuo metu naikinti, kol sėklos neišbyrėjo.

Nieko nelaukęs iškirto
Po mūsų pokalbio, jau kitą dieną, F. Šipaila, nelaukdamas niekieno pagalbos, pasigalando kastuvą ir minėtame plote (Draugystės 1-oji g.) Sosnovskio barščius iškirto. Žmogus teigė, kad bent piktžolės šiemet neišbarstys sėklų.

Pasiteiravus Šakių seniūnijos seniūno Daliaus Jasevičiaus, ar jis žino, kad minėtas plotas yra toks apleistas, šis patikino, kad seniūnijos darbuotoją siuntė ir šis Sosnovskio barščius prieš porą savaičių kirto Šermukšnių gatvėje.

„Čia yra vienas bendras didelis sklypas, prasidedantis nuo Siesarties, palei Šermukšnių gatvę. Siuntėm ten darbininką, pasižiūrėsiu artimiausiu metu, kiek iškirsta tų piktžolių. Šiuo metu tikrai negaliu pasakyti, kur ten kas yra“, – teigė seniūnas.