Asta Saulė ŠULSKYTĖ

Gresiant sugriūti antrajai Plokščių bažnyčiai, ji 1868 m. kunigo Tomo Jankausko rūpesčiu, padedant grafui Benediktui Tiškevičiui ir parapijiečiams, buvo perstatyta tokia, kokia išliko iki mūsų dienų. Šiemet, minint jos 150 metų jubiliejų, bažnyčia išgražėjo tiek išore, tiek ir vidumi. Daug darbų čia buvo atlikta savanorystės ir talkų pagrindu.

Plokščių Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčią remontavęs ir visus darbus organizavęs plokštietis Tomas Striūpaitis neslėpė, kad pats ėmėsi iniciatyvos pagražinti maldos namus prieš jubiliejų. Tad daug negalvojęs ir viską aptaręs su bažnyčią aptarnaujančiu Šakių Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonu Vytautu Antanu Matusevičiumi, vadovaujant UAB „Rolavento“ direktoriui Rolandui Langaičiui, ėmėsi darbo.

Pirmąją medinę bažnyčią 1670 m. čia pastatė Plokščių savininkas Jeronimas Krišpinas-Kiršenšteinas. Nors tiksli jos vieta nežinoma, manoma, kad ji galėjo stovėti Nemuno slėnyje. Pirmajai bažnyčiai sudegus, antrąją apie 1770–1774 m. ant kalvos pastatė Upytės vėliavininkas Benediktas Karpis. Jai gresiant sugriūti, 1868m. grafo B. Tiškevičiaus ir parapijiečių lėšomis bei tuometinio vikaro Tomo Jankausko rūpesčiu bažnyčia buvo perstatyta. Jos bokšte vis dar skamba vienas seniausių Lietuvoje esančių varpų – žalvarinis varpas, išlietas 1573 m. Rytų Prūsijoje.

„Viską privalome išsaugoti ir palikti ateities kartoms. Man, kaip tikinčiam žmogui, labai svarbu, kad būtų sutvarkyta bažnyčia, turiu viziją atgaivinti savo kraštą“, – paatviravo T. Striūpaitis, per mėnesį kartu su dviem ukrainiečiais Ivanu ir Sergejumi baigiantis atlikti visus numatytus bažnyčios išorės sutvarkymo darbus.

Pasak klebono V. A. Matusevičiaus, bažnyčia buvo dažyta gal prieš 20 ar 25-erius metus, tad labai reikėjo ją sutvarkyti iš išorės – perdažyti medines sienas, langus, duris ir skardinį stogą. Jis džiaugėsi, kad įsigyti geri fasadiniai dažai turėtų nuo permainingo lietuviško oro apsaugoti pastato išorę ne vieną ateinantį dešimtmetį.

Tiesa, teko padirbėti ir bažnyčios viduje. Viskas buvo gana apleista, tad, plokštiečio teigimu, jo žmonai Eglei teko ir su šluota, ir su šluoste nemažai pasidarbuoti. Savanorystės pagrindais parapijiečiai čia viską išplovė, išskalbė, sutvarkė. Net lengviau pasidarė kvėpuoti. Be to, bažnyčioje buvo naujai išvedžiota elektros instaliacija, kuriai medžiagas dovanojo verslininkas Jaunutis Bugvilas, perdažyti suolai.

T. Striūpaitis prasitarė, jog tvarkant bažnyčią joje buvo rastas tikras senų knygų lobis. Jubiliejaus, kuris bus minimas rugpjūčio 5 d. vyksiančiuose Parcinkulės atlaiduose, proga jis ketina surengti mini parodėlę, kad parapijiečiai ir svečiai galėtų su juo susipažinti.

Plokščių bažnyčios stogo sutvarkymui tarybos sprendimu dar pernai metais buvo skirta 3 tūkst. eurų iš surinktų viršplaninių lėšų. Klebono V. A. Matusevičiaus skaičiavimais, Plokščių bažnyčios sutvarkymui buvo išleista apie 20 tūkst. eurų – be rajono savivaldybės skirtų pinigų, daug prisidėjo bendrovių vadovai, suaukojo parapijiečiai. Džiugu, kad niekas neliko abejingas.