Praėjusį šeštadienį Šakių savivaldybės salėje vyko visuotinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) Šakių skyriaus susirinkimas, kuriame nemažas dėmesys skirtas ne tik rinkimams, bet ir rajono bei bendros šalies situacijos aptarimui. Svečio teisėmis susirinkime dalyvavo bei mintimis dalijosi diplomatas, parlamentaras Žygimantas Pavilionis.

Gajus įsitikinimas

Šakių skyriaus pirmininkas bei rajono meras Edgaras Pilypaitis, apžvelgdamas rajono gyvenimą, kalbėjo, kad nors metai dar nesibaigia, bet jau pradeda sopėti galvą dėl kitų metų biudžeto.

„Ilgai nespręstos struktūrinės reformos, tik aklai saugant vietas saviems ir savesniems, šiandien privedė prie situacijos, kai turim išsikerojusį ir neefektyvų valdymo aparatą, už kurį vis dar grumiasi dėl šiltos gautinos vietelės, nes vis dar gajus įsitikinimas, kad čia nelabai reikia ką dirbt – svarbu laiku ateit, ne per anksti išeit ir neužmiršt pasiimt atlyginimo“, – piešė vaizdą rajono vadovas, pabrėždamas, kad kartais morališkai susikompromitavusį pareigūną atleisti iš darbo, kad nebūtų įsivelta į teisinius ginčus, nėra labai paprasta.

Tačiau tai – demokratijos grimasos.

Sąraše – gebantys pakeisti

E. Pilypaitis mato skirtumus ir tarp dešiniųjų pažiūrų darbuotojų bei visų kitų. Nors tai esą galioja ne šimtu procentų, bet kalbinant į darbą ar konkrečias pareigas dešiniųjų pažiūrų žmogų, dažniausiai esą tenka išgirsti, jog gal jis netinkamas, gal patirties neturi ar gebėjimų. Kitai pusei, pasak skyriaus pirmininko, nebūdingos nei dvejonės, nei abejonės. Svarbu tik „susisodinti savus“. Tačiau savas, pasak mero, jei jis yra nekompetentingas, nesąžiningas ar neatsakingas, gali ne pagelbėti, tik pakenkti. Tad jis linkėjo skyriaus nariams drąsos, pasitikėjimo vieni kitais bei komanda ir retoriškai kėlė klausimą: jeigu ne man, ne mums, tai kam kitam?

Todėl, skyriaus pirmininko žodžiais, dabar ypač svarbus sąrašo kandidatų savivaldos rinkimuose suformavimas.

„Kokie mes būsime – racionalūs, protingi, šalto proto, turintys ką pasiūlyti, gebantys kalbėti ir tartis – priklausys, kokį sąrašą turėsime“, – kalbėjo TS-LKD Šakių skyriaus pirmininkas.

Jis prisiminė, kad po mero rinkimų savivaldybės taryboje buvo nemažai slinkties. Vietoj E. Pilypaičio atėjo Antanas Burkšaitis, Violetai Simonavičienei tapus mero patarėja ją pakeitė Rasita Grincevičienė, Arvydui Šlėderiui priėmus iššūkį ir tapus savivaldybės skyriaus vedėju jį pakeitė Mečislovas Švabas.

„Turi būti sąrašas žmonių, kada, įvykus tam tikriems pokyčiams, poslinkiams, jie gebėtų ateiti ir garbingai atstovauti ir partijos ideologijai, ir vertybėms, ir žmonių interesams“, – ragino E. Pilypaitis skyriaus narius galvoti, tai kas gi bus ta pagalba jau dabar dirbantiems, kas gi bus tie bendradarbiai, bet ne kariuomenė.

Su kuo teks virti?

Beje, jis spėja, vargu ar TS-LKD pavyks pakartoti 2011-ųjų „valstiečių“ fenomeną, kai jie laimėjo absoliučią daugumą, tačiau stengtis ir dirbti būtina.

Tiesa, E. Pilypaičio vertinimu, „būtent tame laikotarpyje buvo užprogramuotos pačios didžiausios griūtys ir klaidos“. Jis pabrėžė normalios bei sveikos diskusijos, net ginčų svarbą ir galimybę juose rasti ilgalaikius bei teisingus sprendimus. Būtent to, kaip galima suprasti iš mero žodžių, rajono „valstiečiams“ tuomet ir trūko.

Visgi neaišku, kaip sakė meras, su kuo po rinkimų gali tekti dirbti, su kuo vienoje košėje virti, nes skilusius, kylančius ir neaišku kokius sprendimus po rinkimų priimsiančius kolegas nuspėti sunku. Tačiau E. Pilypaitis tvirtina – TS-LKD buvo ir yra atviri, nors dėl to atvirumo, apsinuoginimo kartais esą net nukenčiantys. Atvirumo pavyzdys – už TS-LKD kandidatus prezidento bei dalies savivaldybių merų rinkimuose galės balsuoti, t. y. reitinguoti, ir partijai nepriklausantys žmonės.

Tiesa, susitikimo pabaigoje į tribūną stojęs ilgametis skyriaus pirmininkas Algirdas Klimaitis ragino nebijoti save vadinti partijos žmonėmis, nes tai nėra atgyvena. Priešingai. Jo nuomone, laikini yra komitetai, vienkartinės grupuotės, laikinai laiminčios pasitikėjimą, bet didinančios žmonių nusivylimą po rinkimų.

Kova už vertybes

Diplomatas bei kandidatas būsimuose rinkimuose į prezidento postą Ž. Pavilionis dalijosi įžvalgomis, kad širdies, vertybių, laisvės nereikėtų pamiršti ar paminti, nes bent dalies viso to atsisakius „mes pralošiame rinkimuose“.

Savo kalboje svečias nemažai dėmesio skyrė bendrai šalies situacijai. Jo nuomone, vienas kolūkis Seime yra, ieškoma naujo lyderio, kuris nušluotų Seimą ir įtvirtintų piramidę.

„To dar niekada Lietuvoje nebuvo. Tas centras formuojasi apie Kauną. Ten jau yra sėkmės istorija, ten yra Vytis“, – mintimis dalijosi diplomatas, pabrėžęs, kad šiuo metu Rytams palankios jėgos siekia įsitvirtinti labai aukštai. Ir jei atsitiks taip, kad mūsų valstybėje pasistatys kolūkis, o kolūkis, kaip sakė Ž. Pavilionis, šiuo metu daro labai protingai ir investuoja visur: į kairę, į centrą, į dešinę ar laisvus judėjimus, bus blogai.

„Jei taip įvyks, tai yra tai, ko Kremlius nori. Nereikia jokių tankų šiais laikais. Kai tankai atvažiuoja, tai mes jau pralošėme visus mūšius iki to laiko. Čia jau paskutinioji. O dabar visi mūšiai yra mūsų“, – sakė Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai.

Jis įsitikinęs, kad jeigu Maskvai bus atleista už tai, kas įvyko Ukrainoje, o jau buvo atleista prieš 10 metų už tai, kas įvyko Sarkatvele, Maskva žengs toliau. Ir tikėtina, žvilgsnis kryps į Baltijos šalis, nes būtent čia, Ž. Pavilionio žodžiais, ir yra sėkmės istorija.

O ko nori Lietuvą suvalgyti siekiantys oligarchai?

„Vergų, kurie dirbtų už skatikus. Nereikia jiems investicijų, savivaldybių, švietimo ir ko tik nori“, – kalbėjo svečias, atkreipęs dėmesį į tai, kad tarp imigrantų apie 60 proc. yra ukrainiečiai.

Ir tai nėra tokia Lietuva, kokios jis norėtų. Todėl reikia neprarasti stuburo, vertybių ir kovoti. Jis pateikė pavyzdį, kad ir Džonas Sidnis Makeinas, 2008 m. nelaimėjęs prezidento rinkimų JAV, net jam mirus, yra vienas labiausiai gerbiamų politikų.

„Nei pergalė, nei pralaimėjimas nėra galutiniai. Žmogų apibrėžia jo kova už vertybes“, – tikino svečias, pabrėžęs ir tai, kad didžiojoje politikoje šiaip sau niekas nevyksta.

Tik mes arba matome tai, arba tampame kitų darbotvarkės aukomis.

„Galvojate – niekaip nesusiję, kad kiniečiai finansuoja 95 proc. Astravo? Nematot, kad jie nori perimti gėlavandenį uostą ir taip pat visą geležinkelį? Čia yra imperija, kuri statosi išėjimą mums per galvas. Ir jiems labai reikia to kolūkio“, – entuziastingai iš tribūnos salėje susirinkusiems kalbėjo Ž. Pavilionis.