Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Centrinės projektų valdymo agentūros atstovės pageidauja, kad kunigo Virginijaus Kelerto vaikų globos namai dalyvautų projekte, ir kvietė abi šalis susitarti. (A. S. Šulskytės nuotr.)
Asta Saulė ŠULSKYTĖ
Prieš porą savaičių nepavyko pasiekti bendro susitarimo ir pasirašyti jungtinės veiklos sutarties, kuria savivaldybės administracija ir Šakių vaikų globos namai įsipareigotų vykdyti bendrą projektą. Jį įgyvendinant Šakiuose, Šaulių g., atsirastų nauji bendruomeniniai vaikų globos namai, kuriuose paslaugas ne konkurso tvarka teiktų kunigo Virginijaus Kelerto vadovaujami Šakių vaikų globos namai. Todėl praėjusį antradienį abi šalys susitiko dar kartą.
Nesusitarė, kam priklausys turtas
Nesutarimas, dėl kurio buvo nepasirašyta jungtinės veiklos sutartis, kilo dėl projekto įgyvendinimo metu sukurto turto – bendruomeninių vaikų globos namų pastato. Savivaldybė visus viešuosius pirkimus nori vykdyti pati ir turtą pasilikti sau, nes, pasak mero, „ant valstybinės žemės pastatyti turto kitam savivaldybė negali“. Be to, jei neliktų institucinės globos, po projekto įgyvendinimo šiame pastate ji galėtų teikti kitas paslaugos, pavyzdžiui, įkurtų Moterų krizių centrą. Tačiau V. Kelertas taip pat nori užtikrintumo, kad, turėdami 25-erių metų patirtį, vaikų globos namai socialines paslaugas galėtų teikti ne tik penkerius metus, bet ir ilgiau, todėl, jo įsitikinimu, turtas turėtų atitekti paslaugos teikėjui. Nors anksčiau buvo kalbėta, kad kaimyniniame Vilkaviškio rajone analogiškoje situacijoje bendruomeninių vaikų namų nuosavybė perduota VšĮ Alvito Šv. Kazimiero namas, rajono savivaldybės vicemeras Darius Jakavičius šią informaciją paneigė.
Padėti susitarti atvyko ministerijos atstovės
Kilus kebliai situacijai, padėti šalims susitarti ir atsakyti į visus projektinius klausimus atvyko Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Centrinės projektų valdymo agentūros atstovės. Įsismarkavus diskusijoms dėl žemės ir pastato nuosavybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji patarėja bendradarbiavimo su savivaldybėmis klausimais Daina Urbonaitienė pastebėjo, kad susitikimo dalyviai „pradėjo kalbėti iš kitos pusės – apie žemes, sklypus ir pastatus, o prioritetas turėtų būti vaiko interesai“. Šakių vaikų globos namuose šiuo metu gyvena 32 vaikai, tačiau tarp jų tik 15 iš mūsų rajono. Paaiškėjo, kad trys jau yra pilnamečiai, šiais metais dar keturiems sueis po aštuoniolika, tad liks tik aštuoni. Nepaisant to, pasak D. Urbonaitienės, šių vaikų interesai neturėtų būti pažeisti, tad jiems turi būti užtikrinta rami ir saugi aplinka ar šeimose, ar šeimynose, ar benduomeniniuose vaikų globos namuose, kurie bus statomi.
Turtą gali valdyti tik savivaldybė
Iš savo pusės Centrinės projektų valdymo agentūros Socialinės apsaugos projektų skyriaus viršininkė Vaida Lisauskienė pabrėžė, kad nuosvybė gali būti tiek savivaldybės, tiek ir partnerio rankose, nes yra visokių pavyzdžių, projektus įgyvendina ir įvairios religinės bendruomenės, agentūrai esminio skirtumo tai neturi. Ji patikino, kad žemės sklypas, ant kurio numatoma statyti pastatą, yra valstybinė žemė, patikėjimo teise valdoma Nacionalinės žemės ūkio tarnybos ir šiuo metu panaudos teise yra perduotas savivaldybei.
„Iš tikrųjų, panaudos būdu valdomos žemės sklype kito naudai turto mes negalim pastatyti. Šitą jūs išsiaiškinkite su turtininkais. Ir šitas jums bus pasakyta. Kito atvejo nėra“, – paprieštaravo rajono savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis, patvirtindamas, kad šį turtą vaikų globos namai gali įgyti tik aukciono arba konkurso būdu. Tuomet kunigui liko neaišku, kaip analogiškoje situacijoje valstybinė žemė, ant kurios ir buvo pastatyta ši įstaiga, atiteko VšĮ „Vilties žiedas“?
Kitą diena V. Lisauskienė persiuntė informaciją, jog šiuo klausimu pasidomėjo ir patikslino, kad valstybinė žemė gali būti perduodama laikinai neatlygintinai naudotis viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija. Tokiu atveju perduoti jos Šakių vaikų globos namams neišeitų, nes savivaldybė nėra įstaigos dalininkė.
Siūlė projekto neatsisakyti
Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos Tauragės regiono pertvarkos procesų ekspertės Marijonos Janavičienės manymu, pertvarkos procesas rajone vyksta kryptingai – šiuo metu veikia keturios šeimynos, kuriose yra 22 vaikai, dar 73 auga šeimose, be to, dar yra globėjų, kurie laukia vaikų, per pirmą šių metų pusmetį nė vienas vaikas nepateko į vaikų globos namus.
Šakių vaikų globos namai institucinės globos paslaugą teikia ir kitiems rajonams – Kaunui, Jurbarkui, Kazlų Rūdai, to daryti įgyvendinus reformą negalės, nes jie turės pasirūpinti savo vaikais patys ir juos pasiimti. E.Pilypaičio manymu, „vaikui pati didžiausia trauma, kai vaikas iškeliauja toli nuo savo gyvenamosios aplinkos.“ Jis prisiminė globėjų šventę, kurios metu matė spindinčias vaikų, gyvenančių šeimose, akis.
Pasak M. Janavičienės, ir Globos centrų projekto komanda labai teigiamai įvertino rajono savivaldybės globos centro veiklą ir priimamus sprendimus. Ir nors meras spaudos konferencijoje buvo užsiminęs apie bendruomeninių vaikų globos namų statybų atsisakymą, ji siūlė to nedaryti, nes gali būti atvejų, kai iš gausios šeimos bus paimtas didelis vaikų skaičius ir visų bus neįmanoma apgyvendinti šeimose, tad tokie namai savivaldybei gali būti ateityje reikalingi.
Gali teikti bet kokias kitas socialines paslaugas
Pasak V. Kelerto, jų įstaiga ne tik globoja vaikus, bet iki šios dienos rūpinasi ir rajono daugiavaikėmis šeimomis, jas lanko, teikia paramą, rūpinasi vaikais, todėl mestas priekaištas, kad nekalbame apie vaikus ir kad vaikų globos namuose gyvenantys vaikai kitaip šypsosi ir jų akys šviečia kitaip nei gyvenančių šeimynose, kiek glumina.
„Mums nereikia apie juos kalbėti. Mes atstovaujame vaikus“, – kalbėjo vaikų globos namų vadovas, ministerijos atstovėms patvirtindamas, jog jų įstaiga dalyvauti projekte ir teikti paslaugų neatsisako.
„Mes sutinkame pereiti į bendruomeninius vaikų globos namus, bet turi būti užtikrintas ir tęstinumas, kad nebūtų kas penkeri metai vykdoma vis nauja socialinė politika“, – pabrėžė V. Kelertas, informuodamas, kad ir šiandien jie yra pajėgūs teikti bet kokias kitas socialines paslaugas ir nereikia laukti, kol baigsis projektas, kad neliktų be darbo darbuotojai.
V. Lisauskienės teigimu, investicijų tęstinumas turi būti užtikrintas penkerius metus, tačiau vėliau, jei institucinės globos neliks, sukurta infrastruktūra gali būti naudojama kitoms socialinėms paslaugoms.
Nenori tapti nereikalingi
„Kodėl įstaiga visur akcentuoja turtą... Mes bijom, kad mus savivaldybė mato, galbūt čia grubiai pasakysiu, kaip jauką gauti tuos pinigėlius ir po penkių metų mes būsime nebereikalingi“, – atviravo D. Kalinauskaitė, paaiškindama, kad pastatas su turimais darbuotojais užtikrintų veiklos tęstinumą.
Kadangi pagal valstybės politiką vaikų globos namų neturėtų likti, tai ištuštėjus patalpoms, kurios priklauso Šakių vaikų globos namams, D. Urbonaitienė pasiūlė jau dabar jose pradėti teikti kitas socialines paslaugas, kol darbuotojai nepradėjo išsibėgioti. Būtent paslaugų įvairovės mastas ir užtikrintų tolimesnį įstaigos gyvavimą. Ji paaiškino, kad socialinių paslaugų ir viešųjų pirkimų įstatymai jau dabar leidžia globą teikti ne konkursiniu būdu, o finansuoti tiesiogine sutartimi. Numatoma, kad nuo 2021 m. ir socialinės priežiūros paslaugas (krizių, vaikų dienos centrai, nakvynės namai) savivaldybės galėtų pirkti tiesioginio finansavimo sutartimi.
Pasak V. Kelerto, nebūtų trukdžių pasirašyti bendradarbiavimo sutarties, jei joje būtų aiškiai įvardinta, kad „po penkerių metų dėl kažkokių asmeninių priežasčių netapsim nereikalingi“.
Kol šalys nesusitars, sutartis nebus pasirašyta
V. Lisauskienė informavo, kad finansavimo sutartis pasirašymui nebus siunčiama tol, kol nebus gauta žinutė, kad pasirašyta partnerystės sutartis, todėl dabar svarbu, kad būtų susitarta ir projektas vyktų sėkmingai. Kuo ilgiau abi šalys nesusitars, tuo didesnė grėsmė, kad pinigai gali likti neįsisavinti. M. Janavičienė siūlė sutartį papildyti punktu, kuriame ir būtų išdėstyta, kad jei neliktų institucinės globos, įstaiga galėtų teikti kitas socialines paslaugas, tačiau tik projektiniu laikotarpiu.
D. Kalinauskaitė priminė, kad buvo kalbėta ir apie atskirą bendradarbiavimo sutartį, kuri užtikrintų, kad ir po penkerių metų iš jų būtų pagal poreikį perkamos paslaugos. Tokiu atveju, kunigas paprašė, kad savivaldybės administracija pateiktų jam sąrašą paslaugų, kurios jau yra perkamas iš kitų įstaigų. Jas galėtų pasiūlyti ir vaikų globos namai.
Abi šalys susitarė, kad šių klausimų išsprendimui užtektų ir šios savaitės, o penktadienį galbūt galėtų būti pasirašyta pakoreguota partnerystės sutartis.
Virginijus iš Branduoliškių:
