Šakių evangelikų liuteronų bažnyčios kunigo Virginijaus Kelerto rankose prieš 19 metų prie bažnyčios daryta fotografija, tiek vokiečiams, tiek jam pačiam sužadinusi gražius prisiminimus. Kairėje – ilgametis Šakių parapijos bičiulis Henning Kramer, bažnyčios atstatymą rėmęs ir finansiškai. Gintarės Martinaitienės nuotr.
Gintarė MARTINAITIENĖ
Antradienį Šakiuose viešėjo bei evangelikų liuteronų bažnyčią aplankė ir su kunigu Virginijumi Kelertu susitiko Kiel Dusternbrook Rotary klubo nariai su ilgamečiu Šakių parapijos bičiuliu Henning Kramer priešaky. Iš Kylio miesto atvykę svečiai norėjo pasižiūrėti, kuo ir kaip gyvena Šakių liuteronų bendruomenė, mat H. Kramer buvo vienas iš patikėjusių V. Kelerto vizija atstatyti bažnyčią ir ją palaikė finansiškai.
V. Kelertas prisimena, kad tuomet, maždaug prieš 25-erius metus, rasti bendraminčių atstatyti bažnyčią ir atkurti parapiją buvo išties sunku, nes buvo daugiau sakančių, kad „tokią vietą tik nugriauti ir užmiršti“, tačiau H. Kramer buvo vienas iš patikėjusių.
„Tuo metu iš kunigės Tamaros Shmidt sužinojau apie jaunų kunigų kartą ir mūsų koncepcija buvo jiems padėti. Ji sakė, kad kur jauni kunigai, ten gali būti ateitis, ir kvietė atvažiuoti, pasižiūrėti, kaip jie gyvena“, – apie tai, kaip prieš 25-erius metus atrado Šakius, pasakojo svečias.
Iki 2005 m. jis ėjo Šiaurės Elbės liuteronų bažnyčios vyriausiojo tarėjo ir teisininko pareigas. Jo darbo sritis buvo partnerystė su Baltijos šalimis – Lietuva, Latvija ir Estija. Tad iki to laiko kiekvienais metais į Šakius atvykdavo po keletą kartų. Be to, po tarnystės bažnyčioje jis 12 metų buvo ir Raudonojo Kryžiaus prezidentas Šlėzvigo Holšteino žemėje, tad prisimena, kaip suaukotus rūbus ir kitus daiktus veždavo į Šakius.
Pasak jo, ši Rotary klubo narių kelionė į Lietuvą yra penktoji, pirmoji buvo 1994 m., tad jie nori pasižiūrėti, kokie pokyčiai įvyko.
„Geri įspūdžiai, bet matau ir problemas, su kuriomis susiduriate. Tai ir politinė, ir demografinė situacija“, – sakė svečias.
Bažnyčioje susėdusiems vokiečiams V. Kelertas pasakojo, kaip po karo bažnyčia buvo sugriauta, dalijosi prisiminimais, kaip ji buvo atstatinėjama, kiek darbo ir pastangų teko įdėti norint ją prikelti naujam gyvenimui. Tiesa, evangelikų liuteronų bendruomenė Šakiuose nėra gausi. Pasak V. Kelerto, paskutiniais gyventojų surašymo duomenimis, rajone šį tikėjimą išpažino apie 270 tikinčiųjų.
Nors ir turėdami nedaug laiko, tačiau vokiečiai domėjosi, kaip sekasi evangelikų liuteronų bažnyčiai, teiravosi, kaip į Vaikų globos namus patenka vaikai, iš ko jie yra išlaikomi, kokia situacija su darbuotojais ir pan. V. Kelertui jie dėkojo ne tik už šiltą priėmimą, bet ir už įdėtą indėlį atkuriant parapiją, kuriant Vaikų globos namus, kuriuose prieglobstį randa be tėvų priežiūros likę vaikai. Jam įteikta simbolinė dovana bei auka vokelyje – 1 tūkst. eurų.
Tiesa, Šakiai ne vienintelė gausios, daugiau nei 30 žmonių delegacijos stotelė, mat jie numatę apsilankyti ir Vilniuje, Taline, Rygoje.