Karantino metu rajono bendruomenės negalėjo organizuoti ataskaitinių susirinkimų, todėl praėjusį šeštadienį bene pirmieji aptarti praėjusių metų veiklas, drauge pasidžiaugti šio krašto žmonėmis susitiko panoviečiai.

Panovių kaimo bendruomenės centro pirmininkas Bernardinas Petras Vainius pirmiausiai pasidžiaugė Irena Jurkšiene, kuri tapo neseniai rajone vykusio konkurso „Kaimynų kaimynas“ nugalėtoja.

Bendruomenės, kuri šiuo metu vienija 55 narius, pirmininkas toliau pristatė gražius savo darbus. Bendruomenė tradiciškai pagerbia aktyvius, nusipelniusius šio krašto žmones. Nuo šių metų įsteigta Panovių kaimo bendruomenės centro nominacija „Ačiū“. Pirmoji nominacija iškeliavo į dosniausio rėmėjo Tautvydo Juškaičio rankas, metų iniciatyva atiteko Vilijai Išganaitienei, o metų atradimas – Virginija ir Kęstutis Gyliai.

Po įspūdingą, iš popieriaus padarytą Ingridos Šimaitienės rankų gamybos gėlės žiedą pirmininkas įteikė ir kitiems aktyviems panoviečiams, tarp jų – Danutei Sutkuvienei, kurios išaugintos gėlės papuošė miestelį.

Praėjusių metų bendruomenės veiklos ataskaitą B. P. Vainius pradėjo nuo skaičių apie demografinę padėtį, kurie, deja, nėra džiuginantys. Sausio 1 d. duomenimis, čia gyvena (deklaravę gyvenamąją vietą) 253  žmonės, anot B. P. Vainiaus  – „Panoviuose kyšo 93 kaminai, tačiau 11-oje sodybų gyvena po vieną žmogų“. Panoviai atitolę nuo rajono centro 16 km ir 15 km nuo Kudirkos Naumiesčio. Ką gi veikia Panovių žmonės? Darželyje ir pradinėje mokykloje – 16 vaikų, gimnazijoje mokosi 17 moksleivių, profesinių žinių siekia penki moksleiviai, dalis ūkininkauja, keletas dirba samdomą darbą. Pasak bendruomenės  pirmininko – „didžiausia mūsų dalis – „Sodros“ etatiniai“.

Panoviečiai švenčia ne tik tradicines šventes – Jonines, bet pernai paminėjo Panovių mokyklos 55-erių metų jubiliejų, prieš Kalėdas gyventojai puošia sodybas, tarpusavyje netgi varžydamiesi. Susirinkimo metu apdovanoti pernai puošniausiai ir išradingiausiai savo sodybas pasipuošę panoviečiai – Edita ir Virginijus Kabišaičiai, Ramutė ir Jonas Baltrušaičiai, Danutė ir Vytautas Mockaičiai, Jolita ir Aurimas Greičiai.

Bendruomenės pirmininkas paminėjo ir kitas veiklas bei darbus: bendruomenės patalpose nupirkti ir įrengti trys kondicionieriai, jiems išleista 3 tūkst. 700 eurų. Taip pat buvo remontuotas pastato stogas, remontas atsėjo 2 tūkst. 288 eurus, atnaujinta vaikų žaidimo aikštelė, kurios plėtra bus vykdoma ir šiemet.

„Pastaruoju metu bendruomenėms siūlo įvairius finansavimo šaltinius su reikalavimu, kad būtų kuriamos darbo vietos. Aš asmeniškai įsitikinęs, kad tai būtų sau įsikirtimas į koją. Atsirasti turėtų įmonė, reikalingas buhalteris ir užsiveda į didžiulę finansinę biurokratiją. Manau, ne visuomenininkams šitie dalykai yra pavežami. Todėl aš asmeniškai nesutikau, kad mes eitume į vienokius ar kitokius projektus, kurie galbūt užkeltų pernelyg didelius reikalavimus. Aišku, jeigu atsirastų iniciatyvos iš žmonių, kurie gali kažką vykdyti, tai su mieli noru“, – kalbėjo bendruomenės pirmininkas.

Bendruomenės pirmininkas įvardijo bene aktualiausią visų rūpestį ir klausimą – keliai.

„Drįstu pasakyti, kad aš savo svajonės bent jau pusę būsiu įgyvendinęs. Ilgų pastangų, kantrių raštų rašymo nuo 2003 m. į Susisiekimo ministeriją, į Kelių direkciją dėka pagaliau jau šių metų pabaigoje bent pusiaukelę į Panovius važiuosime asfaltu“, – pasidžiaugė bendruomenės pirmininkas.

Didesnių rūpesčių, problemų panoviečiai neišsisakė, atvykęs naujai išrinktas Kudirkos Naumiesčio seniūnas Edvardas Belevičius, beje, pirmą kartą apsilankęs Panovių kaimo bendruomenės centro patalpose, pažadėjo dažniau lankytis Panovių krašte ir bendrai spręsti iškilusias problemas. Seniūnas pasiūlė 2022 m. paminėti 600 metų sukaktį, kai Lietuvoje Melno sutartimi nustatytos LDK valstybinės sienos.

„Ta siena nuo Vištyčio iki Smalininkų eina nekintanti nuo 1422 metų, kodėl mes negalėtumėte visais tais parubežiais nuo Vištyčio padaryti bendrą renginį?“ – siūlė E. Belevičius.