Neseniai duris atvėrė naujai sutvarkyta Barzdų laisvalaikio salė, tuo džiaugiasi kultūros darbuotojai, tačiau Barzdų gyventojai neteko galimybės pastate šarvoti mirusį artimą žmogų. Kultūrininkai tvirtina, kad jiems patiems labai reikalingos šios patalpos. Kalbinti ypač vyresnio amžiaus šio miestelio gyventojai norėtų, kad būtų galimybė pašarvoti mirusįjį pačiuose Barzduose. Kol kas šis klausimas lieka atviras.

Barzdų laisvalaikio salėje esančiose nedidelėse patalpose, kurios iki rekonstrukcijos pagal panaudos sutartį priklausė Barzdų seniūnijos bendruomenės centrui, miestelio gyventojai galėjo šarvoti mirusiuosius. Pasak barzdiškės Virginijos Naujokaitienės, toks poreikis išties buvo.

„Tokia galimybe, mirus artimam žmogui, jį pašarvoti miestelyje žmonės buvo patenkinti. Man ypač vyresni žmonės ir sako, kad tuomet jie dar gali į vietoje pašarvoto kaimyno, pažįstamo šermenis ateiti, palydėti į paskutinę kelionę. O į Pilviškius, Šakius jau nenuvažiuotų“, – kalbėjo V. Naujokaitienė ir pridūrė, kad ne tik šalyje, bet ir rajone šarvojimo patalpas turi ne viena bendruomenė, parapija.

Buvusi seniūnijos sekretorė Jurgita Didžiulienė pasakojo, kad minimos patalpos iš tikrųjų žmonių šarvojimui nebuvo pritaikytos. Netgi arbatos išgerti velionio artimieji prašydavosi įleidžiami į salę pas kultūros darbuotojus, taip pat naudojosi įstaigos tualetu. Todėl, anot buvusios seniūnijos darbuotojos, pasitaikydavo, kad po šermenų likdavo netvarka, sugadintas inventorius, netgi uždegta žvakė...

„Toje šarvojimo patalpoje yra langas, kuris atsiveria į gyventojos kiemą, todėl ji, pamačiusi, kad langas pravertas, žmogus pašarvotas, ragindavo langą užsidaryti, skundėsi, kad jos avietės gretimai auga“, – pasakojo J. Didžiulienė.

Ji pridūrė, kad žmonėms buvo patogu savo kaime turėti šarvojimo patalpas, jos nuomone, Barzduose yra nenaudojamų patalpų, tik reikia iniciatyvos surasti tinkamas, siūlė galbūt pagalvoti apie tokių patalpų įrengimą buvusioje mokykloje, kur įsikūręs ir Barzdų seniūnijos bendruomenės centras.

Kad šarvojimo salė Barzduose reikalinga, tvirtino ir bendruomenės centro pirmininkė Ilona Leleivienė. Ji sakė turinti vilties, kad Griškabūdžio kultūros centro direktorius Mindaugas Kriaučiūnas tesės pažadą, išsakytą dar praeitais metais bendruomenės susitikimo su miestelio seniūnu ir rajono meru metu, – leisti šarvoti mirusiuosius salėje ir po renovacijos.

„Bendruomenės patalpose tikrai šarvojimo salės negali būti – per mažos patalpos, be to, nėra elektros ir vandens. Tai apie ką mes kalbam“, – teigė bendruomenės pirmininkė, pridurdama, kad šarvojimo patalpų Barzduose klausimu kvies kalbėtis ir bendruomenės valdybą.

Šiandien sutvarkytomis Barzdų laisvalaikio salės patalpomis džiaugiasi kultūros darbuotojai, ar ateityje bus galimybė jose šarvoti mirusįjį, kol kas aiškaus atsakymo negalėjo pateikti ir Griškabūdžio kultūros centro, kuriam ši salė yra pavaldi, vadovas M. Kriaučiūnas.

„Įstatymiškai pasižiūrėkim į šitą reikalą. Ar matėte kur, kad kultūros įstaiga teiktų tokias paslaugas? Ne tam yra sutvarkytas pastatas, kad jame vyktų šarvojimas. Teisiškai tai yra neįmanomas reikalas, tačiau žiūrint iš žmogiškos pusės – visada yra niuansų, galbūt ekstra atveju galima leisti pašarvoti mirusįjį, jei tuo metu nebūtų užimta laisvalaikio salė“, – svarstė M. Kriaučiūnas.

Jis visgi mano, kad nėra jauku po šarvojimo rengti toje pačioje salėje renginius, o ir žiūrovams kyla nemalonios asociacijos.

„Ši situacija išties yra diskutuotina ir teisingą sprendimą dėl šarvojimo patalpų laisvalaikio salėje sunku atrasti, kažkam nepatiks, kad leidi, kitam, kad neleidi. Nesu nei prieš, nei už“, – kalbėjo M. Kriaučiūnas.

Įstaigos vadovo planuose – ateityje suremontuoti patalpą, kurioje anksčiau vykdavo šarvojimas, ji būtų skirta persirengimui, juolab kad šioje kultūros įstaigoje veikia net keturi kolektyvai.

Barzdų miestelio gyventojai verčiasi kaip kas išmano – vieni mirusiuosius šarvoja Pilviškiuose, rečiau Šakiuose, iki kurių 25 kilometrai. Kol vyko salės renovacija, buvo šarvojama net Baltrušių bendruomenės centro patalpose, tačiau šio centro pirmininkas Eugenijus Žukauskas pripažino, kad teoriškai ir jie negali leisti patalpose šarvoti mirusiojo, tačiau bendruomenės žmonėms ištikus bėdai – leidžia.