Audra Atažanovienė – energinga ir sumani moteris, ragavusi ir emigrantės duonos, o dabar su šeima apsistojusi Gotlybiškiuose. Ji į įdomias veiklas įtraukė jaunimą, o išrinkta seniūnaite pastebi ir viešumon kelia kaimo problemas. Moteris turi nemažai sumanymų, kaip paįvairinti gyvenimą per 300 gyventojų turinčiuose Gotlybiškiuose.

Su A. Atažanoviene susitinkame Gotlybiškiuose, įsikalbame, moteris sako, kad nemažai laiko praleido emigracijoje, o 2011 m. pradėjo dairytis namo mūsų rajone. Dėmesį patraukė alytnamis Gotlybiškiuose, į jį prieš šešerius metus persikraustė, pradėjo tvarkyti. Kartu su vyru A. Atažanovienė augina dvi dukras.

Moteris sako, kad anksčiau tokio kaimo – Gotlybiškių – apskritai nežinojo, o apsigyvenus čia teko susipažinti ir su Šakių seniūnijos seniūnu Daliumi Jasevičiumi, kai iškilo problema dėl duobėtos Mokyklos gatvės.

„Mamą ta gatve vežiau į polikliniką, buvo tokios duobės, kad jai dantų protezai iškrito. Nuvykus pas seniūną klausiu, kada greideriuosite kelius, o seniūnas sako – rudenį, o rugsėjo mėnuo buvo. Po mano vizito Mokyklos gatvė buvo nugreideriuota“, – šiandien šypsodamasi prisimena Audra.

Gotlybiškiečiai, pamatę veiklią moterį, praeitais metais pasiūlė išrinkti Duobiškių ir Gotlybiškių seniūnaitijų seniūnaite. A. Atažanovienė sako, kad su gotlybiškiečiais ją suartino darbas vietinėje parduotuvėje.

„Visus žmones myliu, nežiūrint į jų socialinį sluoksnį. Paprašysi gotlybiškiečio pagalbos – niekada neatsakys. O dėl pačios Gotlybiškių bendruomenės, manau, kad iš pradžių buvo aktyvi, po kurio laiko išsikvėpė“, – svarsto moteris.

Praėjusių metų vasara buvo paženklinta nelaimėmis, moteris patyrė avariją, po mėnesio krisdama nuo kopėčių susilaužė koją. Nepaisant to, metų pabaigoje pasitarusi su aktyviais gotlybiškiečiais – Vaidu ir Skirmute Janulaičiais, Regimantu Jakaičiu, Mariumi Martinkaičiu – surengė kalėdinį vakarą, o vėliau bendruomenės vardu parašė du projektus net nebūdama jos narė. Pirmojo projekto „Praleiskim laiką kartu“ idėja – su jaunimu rinktis ketvirtadieniais ir vykdyti įvairiais veiklas: jaunimas žaidžia krepšinį, aplankytas rajono policijos komisariatas, vietinio drožėjo Gintauto Greičaičio skulptūrų parkas.

„Vaikai auga viename kaime, noriu, kad jie sueitų, žaistų, bendrautų, o ne sėdėtų prie kompiuterio“, – tikisi pašnekovė.

Štai praėjusį ketvirtadienį Audra pasikvietė Šakių policijos komisariato bendruomenės pareigūnę Aušrą Mockevičiūtę, vyko renginys „Saugi vasara su dviračiu“, pareigūnė pirmiausia patikrino jaunųjų gotlybiškiečių saugaus eismo žinias, vėliau dalyviai parodė važiavimo dviračiais įgūdžius.

Birželio mėnesį A. Atažanovienė surengė Gotlybiškiuose žvejų varžybas. Teiraujamės, kaip šovė tokia mintis? Pašnekovė sako svarsčiusi, kuo sudominti jaunimą.

„Aš net nežinojau, kur tas ežeras. Nuėjau pas parduotuvės „Žūklės reikmenys“ Šakiuose savininką Juozą Delnevičių, kurio net nepažinojau. Jis padavė žvejų varžybų taisykles ir nuostatus, o vėliau mielai pagelbėjo organizaciniuose reikaluose. Reikia žolę pjauti apie tvenkinį – padėjo bendruomenės vyrai, manau, varžybos praėjo puikiai“, – apie jai pačiai tikru iššūkiu tapusias varžybas pasakoja pašnekovė.

Vėl sugrįžtame prie pokalbio apie Gotlybiškių bendruomenės centro veiklą. Pašnekovė sako, kad dar šių metų liepą buvo išrinktas naujas bendruomenės centro vadovas, juo tapo M. Martinkaitis. A. Atažanovienė taip pat tapo bendruomenės centro nare. Iš kito projekto lėšų bendruomenė įsigijo smėlio, ir artimiausiu metu bus sutvarkyta smėlio dėžė greta mokyklos esančioje aikštelėje.

Teiraujamės, kokie A. Atažanovienės ateities planai? Moteris sako, kad bus tikras galvos skausmas, kai Gotlybiškiuose užsidarys Siesartėnų pradinė mokykla, kurios patalpose glaudžiasi ir bendruomenės centras. Anot pašnekovės, tuomet neaišku, kas prižiūrės mokyklos teritoriją, stadioną, o ir paties pastato likimas neaiškus.

„Mano svajonė šiame pastate atidaryti Dienos centrą, jį nebūtinai lankyti turėtų vaikai, turim kaime senjorų, neįgalių žmonių. Jeigu mes sugalvojame jiems veiklas, tuomet reikėtų ir patalpų. Dar viena vizija – sutvarkyti krepšinio aikštelę, atnaujinti dangą, krepšinio lentas“, – ateities planais dalijasi gotlybiškietė.

Pokalbį A. Atažanovienė užbaigia lyg ir pesimistine gaidele, sako, pasibaigus seniūnaitės kadencijai nori veiklą perduoti jaunesniems žmonėms, todėl ir siekia pritraukti kuo daugiau jaunimo. Moteris atvirauja, kad norėtų daugiau laiko skirti šeimai.

Gotlybiškiečiai ypač vertina seniūnaitės iniciatyvą  į veiklas įtraukti jaunimą,  rūpinimąsi, kad kaime būtų geriau, gražiau, prasmingiau gyventi, todėl būtent jos kandidatūrą pasiūlė nominuoti konkurse „Kaimynų kaimynas“.

„Šiandien esu laiminga, rankas, kojas turiu. Mėgstamą veiklą. O visokių rūpesčių turime visi“, – atsisveikino Audra.