Per karantiną Seimo narys Giedrius Surplys taip vadinamus Šakių lyderių susitikimus organizuodavo nuotoliniu būdu, šįkart Kudirkos Naumiesčio muziejuje pasikalbėti pakvietė gyvai. Pagrindinė ir jau ne pirmame susitikime jo siunčiama žinutė, kad nori būti naudingas rajonui, tačiau nei labai girdimas, nei reikalingas jaučiasi, tad susitikimas, kaip sakė Seimo narys, „dar vienas bandymas pasisiūlyti į pagalbą“.

„Manau, turėtume pasikalbėti, ką aš galėčiau daugiau padaryti“, – pradėdamas susitikimą teigė G. Surplys ir pasidžiaugė, jog susitikime dalyvauja įvairių sričių atstovai.

Pirmiausiai jis trumpai pristatė Sūduvos metų planuojamų veiklų gaires ir skatino, kad neeiliniai metai įkvėptų dirbti ne tik kultūros, bet ir turizmo, infrastruktūros srityse.

Taip pat priminė pažadą į rajoną pritraukti investuotoją, tačiau nors šiuo metu šiuo klausimu tyla, „nereiškia, jog viskas baigėsi“. Visgi užsiminė, kad galimą investuotoją aktyviai atakuoja Kazlų Rūdos meras, teigė, kad „rodyti tą dėmesį būtų visai sveika“ ir mūsiškiams. Į tokią Seimo nario nuomonę jau spaudos konferencijos metu sureagavo meras Edgaras Pilypaitis teigdamas, kad nelabai supranta, ar Seimo nario ketinimai rimti, ar tik žaidimas.

„Tą patį investuotoją siūlyti ir Kazlų Rūdai, ir Šakiams, o paskui sakyti, kad kas čia pasirinks ar kas bus gražesnis, tai atsiprašau, bet čia ne pasimatymų šou. Arba dirbam, o jeigu tai teatras, tai taip ir sakykim, ir pardavinėkim bilietus“, – žodžių į vatą nevyniojo rajono vadovas ir pridūrė, kad bent kol kas be oro virpinimo jis nelabai ką daugiau ir matąs, o artėjant rinkimams, jo nuomone, „tuščių veiksmų“ bus tik daugiau.

Grįžtant prie susitikimo Kudirkos Naumiestyje, reikia pasakyti, kad bene daugiausiai kalbėta apie rajono kelius, jų būklę ir galimybes važinėti ne žvyrkeliais. Vicemeras Darius Jakavičius sutiko: ši tema aptariama turbūt visuose be išimties susitikimuose su bendruomenių atstovais ir kiekvienam svarbu būtent tas kraštas, kuriame jis gyvena.

Seimo narys informavo lankęsis Lietuvos automobilių ir kelių direkcijoje, nes norėjęs sužinoti apie kelių asfaltavimo perspektyvas.

„Mano vizija, kad susijungtų du asfaltuoti keliai su dviračių juosta, tai yra panemunė ir pašešupys. Kiek matosi planuose, panemunių kelias turėtų būti išasfaltuotas iki 2024 m.“, – sakė G. Surplys, pridurdamas ir tai, kad susisiekimo ministras užsibrėžęs 100 mln. eurų skirti dviračių takams Lietuvoje.

Pasiūlymai, kalbėjo jis, iš savivaldybių jau surinkti, tik, jo manymu, Šakiai galbūt galėjo prašyti ir daugiau, nes ko jau ko, bet dviračių takų poreikis rajone akivaizdus.

Vicemeras akcentavo dviračių tako Šakiai–Zypliai poreikį, galima taką tiesti ir Išdagų link, tačiau svarbiausias klausimas – lėšos. Taip pat kalbėjo apie tai, kad savivaldybė tais atvejais, kai kelias yra regioninis, nedaug įtakos turi, nelogiškais sprendimais jis vadina atvejus, kai dalis kelio asfaltuojama, kitas ruožas paliekamas, o po kelių metų nusprendžiama darbus tęsti ar greta kelio įrengti dviračių taką ir vėl viskas iš naujo...

Pati lėšų skirstymo sistema, sakė vicemeras, išduoda, kad visgi yra perspektyvios ir neperspektyvios savivaldybės, nors taip būti neturėtų. Šakių krašto vietos veiklos grupės pirmininkas Juozas Dainelis mano, kad net tais atvejais, kai kalbama apie valstybinės reikšmės kelius, paskutinis žodis turėtų būti vietinės valdžios, kuri vietoje geriau žino, kurie objektai svarbesni.

Griškabūdžio ŽŪB vadovas bei Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis kritikos akmenį mestelėjo tiek vietinės valdžios, tiek ir pačio G. Surplio pusėn, pasigesdamas ir jo, kaip buvusio žemės ūkio ministro, pozicijos. Rajone, teigė P. Puskunigis, bene ketverius ar penkerius metus apie žemės ūkį nekalbama, lyg jis neegzistuotų, pozicijos pasigenda ir Seime. Tai, kas vyksta dabar, teigė jis, yra ne kas kita kaip žemės ūkio genocidas ir su tuo susijusi politika, dažnai prisidengiant žaliuoju kursu ar dar kuo nors.

„Kodėl opozicija nemato, kad žemės ūkio strategiją sprendžia pelkių fondas ir visa žemės ūkio valdžia atiduota ornitologams, nendrinukėm, meldinukėm ir dar kažkam...“ – vaizdžiai kalbėjo žemės ūkio bendrovės vadovas ir apgailestavo, kad valdžioje nėra tvirtos nuomonės, paprieštaravimo, o norint kreiptis ir prisibelsti, tai padaryti faktiškai neįmanoma.

Reikia ir kultūros, ir švenčių, prie kurių dažnai būtent žemės ūkio sektoriaus žmonės prisideda, bet reikia galvoti ir apie tuos, kalbėjo P. Puskunigis, kurie tuos pinigus uždirba. Kėlė jis ir prasto privažiavimo prie gamybinių objektų klausimą, nes jau neužtenka kelius tik palopyti, ką daugybę metų ūkininkai darė.

Seimo narys domėjosi ir dėl Mecenavimo įstatymo, klausė nuomonės, ar reikėtų mažesnės finansinės ribos, kad žmonės galėtų tapti mecenatais. Pasak UAB „Gulbelė“ vadovo Arūno Tarnausko, jų įmonė visada dalinosi ir dalinasi, nors sutinka, kad visuomenės požiūris visgi kreivas, nes manoma, kad „arba dėti neturi kur, arba šiaip durnas.“ Verslininko nuomone, tikriausiai kur kas svarbiau, kaip tu pats jautiesi duodamas, o ne tai, kad tu gali ar negali vadintis mecenatu.

Susitikimo metu G. Surplys pateikė informaciją apie 2014–2020 m. Europos Sąjungos dar galiojančius kvietimus, ragino pasinaudoti vienomis ar kitomis galimybėmis. Kalbų būta nemažai ir apie daug ką, tačiau kiek pasikalbėjimas turės realios naudos – kitas klausimas.

„Šnekėti daug galima, bet ir laiko gaila...“ – svarstė A. Tarnauskas.

Nors susitikimo metu nemažai dėmesio skirta rajono valdžiai ir jos sprendimams, Seimo narys pabaigoje reziumavo, kad šie susitikimai neskirti kritikuoti savivaldos darbą, bet tikslas pasitarti, ką galima gero nuveikti rajono labui, išsigryninti idėjas ir jas įgyvendinti.