Po pandeminių metų – sėkmingai įgyvendintų jaunimo projektų gausa

projektu ataskaitos
Gyvas posėdis buvo puiki proga išgirsti, kokius projektus skirtinguose rajono kampeliuose įgyvendino su jaunimu dirbančios organizacijos ir  neformalios jaunimo grupės, pasidalinti rezultatais, problemomis ir ateities planais. D. Pavalkio nuotr.

Praėjusį trečiadienį į posėdį rinkosi savivaldybės Jaunimo reikalų taryba. Pirmiausia buvo aptarti gausiai ir sėkmingai įgyvendinti jaunimo projektai, pasikalbėta apie jų finansavimo modelius ateityje, aptartos aktualios šių dienų problemos bei kiti einamieji klausimai.

Savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorė Danutė Jurgutienė pasidžiaugė, kad po pandeminių metų pagaliau galima pasimatyti gyvai, pasikalbėti ir pasidalinti įspūdžiais. Kitas labai džiugus faktas, jog buvo gauta daugiau nei įprastai paraiškų projektų finansavimams. Kadangi šiemet paskelbti Europos ir Lietuvos jaunimo metai, savivaldybė buvo skyrusi net 20 tūkst. eurų jaunimo iniciatyvų ir jaunimo mokymų bei gerosios patirties sklaidos projektams finansuoti. Paramą gavo 18 projektų, kuriems buvo panaudota 17 tūkst. 300 eurų. Dar 2 tūkst. 700 eurų liko, bet D. Jurgutienė patikino, jog jei atsiras entuziastų, turinčių gerų idėjų, „iki naujų metų šį likutį dar galima įdarbinti“. Jaunimo reikalų koordinatorė svarsto, kad toks susidomėjimas projektinėmis lėšomis ir stebinantis aktyvumas greičiausiai šiemet pasijuto dėl to, jog per pandemiją projektinė veikla nors ir vyko, bet apribojimai stabdė kai kurių idėjų įgyvendinimą.

„Matyt, visi per tą laiką tiesiog išalko veiklos, todėl labai smagu, kad sulaukėme tokio susidomėjimo“, – pasidžiaugė jaunimo reikalų koordinatorė.

Šiais metais buvo pateiktos trys jaunimo mokymų ir gerosios patirties sklaidos paraiškos bei 15 jaunimo iniciatyvų skatinimo paraiškų. Jas pateikė 10 su jaunimu dirbančių organizacijų, viena jaunimo organizacija ir septynios neformalios jaunimo grupės. Dar skirta ir tikslinė dotacija įstaigoms, kurios dirba atvirą ir mobilų darbą su jaunimu – finansuoti du projektai, kuriems panaudota 26 tūkst. eurų.

Nors dar iš dalies gyvenama įgyvendintų projektų įspūdžiais ir rezultatais, D. Jurgutienė pranešė, jog kitų metų projektų finansavimo konkursas numatytas jau kovo mėnesį, tiksliau iškart po to, kai vasario mėnesį bus patvirtintas 2023 m. savivaldybės biudžetas. Todėl visus vėl skatino galvoti apie būsimų projektų koncepcijas. Jaunimo reikalų posėdžio metu kiekvienas turėjo progą garsiai pasvarstyti, ar geriau, kai projekto finansavimo nuostatose nurodoma konkreti projektams skirta suma, ar prasmingiau būtų, jei projektų autoriai patys galėtų nurodyti reikalingų lėšų sumą, o savivaldybė, skirdama pinigus, atsižvelgtų į jų norus. Šioje diskusijoje pasigirdo įvairių pasvarstymų: vieniems pasirodė nelogiška rašyti projektines paraiškas nežinant „lubų“, kiti svarstė, kad būtų patogiau patiems nusistatyti reikalingą projektui įgyvendinti sumą. Čia savo įžvalgomis pasidalino ir posėdyje dalyvavęs vicemeras Darius Jakavičius bei Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas. Abu buvo linkę manyti, kad įgyvendinant projektus „lubos“ reikalingos, jos padėtų tikslingai sudėlioti projektų veiklas, kiekvienas žinotų, kur ir kiek skirti lėšų, būtų galima išvengti „nuskriaustųjų situacijos“.

Kadangi pastaraisiais metais daugiausia buvo bendraujama per kompiuterio ekranus, gyvas posėdis dovanojo galimybę kiekvienam pasidalinti įgyvendintų projektų įspūdžiais, rezultatais ir idėjomis ateičiai. Šiemet būta smagių išgyvenimo stovyklų, savanorystės ugdymo projektų, ekspedicijų baidarėmis, meno plenerų, sporto ir verslumo įgūdžių tobulinimo stovyklų. Kiekviena organizacija savaip viliojo jaunimą prasmingoms veikloms, tačiau pasigirdo mintis, kad vis dėlto nėra taip lengva sudominti ir įtraukti jaunimą. Aktyvūs jauni žmonės vasaromis nori ilsėtis nuo veiklų, o pasyvieji taip pat mieliau renkasi tingų nieko neveikimą. Tačiau su jaunimu dirbantys specialistai tikina, kad sunkiausias būna pats pirmasis žingsnis – įtikinti dalyvauti, o gavus teigiamą atsakymą projektinės veiklos dažniausiai savaime įtraukia taip, kad nebesinori skirstytis.

Kalbant apie jaunimo pasyvumą, pačiai Jaunimo reikalų tarybai šiuo metu trūksta dviejų naujų narių. Baigiantis posėdžiui, dar nutarta, jog reikia tęsti pernykštę jaunimo nominacijų įteikimo šventės mintį, kai susirenkama ne kamerinėje aplinkoje, o Kovo 11-ąją skvere viešai pasidžiaugiama tais, kurie labiausiai to nusipelnė. Jaunimo apdovanojimai kasmet įteikiami nuo 2008 m. Kiekvienas laureatas paskatinamas 200 eurų pinigine premija. Jau netrukus kiekvienas galės siūlyti kandidatus atskiroms nominacijoms, o kad būtų paprasčiau tą padaryti, D. Jurgutienė pažadėjo, jog atsiras speciali forma, kurią beliks keliais sakiniais užpildyti.

Lina Morkūnienė

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar dabartinė socialinė politika skatina žmones dirbti?

klausimelis 06 02Česlovas iš Gelgaudiškio:

Gal viskas čia gerai. Blogai tikrai nėra. Ar žmogus renkasi darbą, ar socialinę pašalpą, priklauso nuo jo paties požiūrio į viską. Nemanau, kad pašalpų mažinimas paskatintų žmones labiau rinktis darbą. Čia kai kurių žmonių jau toks gyvenimo būdas. Taip žmonės yra pripratę. Mano aplinkoje nėra gyvenančių iš pašalpų. Aš pats dirbu. Dirbu nuo vaikystės. Apie jokias pašalpas negalvoju.

klausimelis 06 02 2

Einaras iš Gelgaudiškio:

Nemanau, kad nenoras dirbti susijęs su pašalpomis. Neįsivaizduoju, kaip iš pašalpos iš viso galima išgyventi. Pašalpa nedidelė, vos ant maisto užtenka. Jas didinti reikėtų. Kaip užnorinti žmogų dirbt? Čia jau nuo žmogaus požiūrio, iniciatyvos priklauso. Pažįstu tokių nemotyvuotų žmonių. Jei žmogus pabando dirbti, nepasiseka, tuomet rankas nuleidžia. Užsisėdėjusiems, nesugebantiems bendrame kolektyve dirbti, bendrauti, ypač sunku rasti darbą. O ir atlyginimai rajone yra maži. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3