Darbo dienomis, šiek tiek prieš pietus, prie VšĮ „Namai visiems“ nusidriekia eilutė žmonių, žinančių, kad čia gaus dubenėlį sriubos, riekę duonos, o dažnai dar ir padrąsinamą žodį, savanorių šypseną. Įstaigai vadovaujanti Giedrė Šedbarienė patikina, kad pastaruoju metu pagalbos prašančiųjų srautas sparčiai didėja, grįžta net tie, kurie bandė savarankiškai stotis ant kojų. Akivaizdu, kad brangymetis, energetikos krizė skaudžiausiai paliečia tuos, kuriems gyvenime verstis ir taip nebuvo lengva.

„Namų visiems“ ar, paprasčiau kalbant, labdaros valgyklos kolektyvas neužsiima nei pagalbos prašančiųjų pajamų skaičiavimu, nėra ir nemokamo maitinimo „galiojimo laiko“. Bendradarbiaujant su seniūnija, Socialinės paramos skyriumi, Užimtumo tarnyba nusprendžiama, kam pagalba reikalinga labiausiai. G. Šedbarienė sako, kad pagalbos žmonės kreipiasi įvairiose gyvenimo situacijose, nereikia jiems iškart klijuoti veltėdžių etiketės: „Kartais teikiame ir vienkartinę pagalbą, kaip jau yra buvę su nuo karo bėgusiais ukrainiečiais, o kartais vieniši senjorai arba žmonės su negalia maistą gauna ne vienerius metus.“

Kalbant skaičiais, pernai nemokamą maitinimą gaudavo 70–100 žmonių, šiemet kasdien pasiimti maisto ateina per 100 žmonių, o į namus išvežama dar 40 porcijų. Taip pat kiekvieną pirmadienį savanoriai suruošia maisto paketus daugiavaikėms šeimoms – aprūpina šešias dideles šeimas, vadinasi, dar apie 40 žmonių gauna paramą maistu.

„Pokytis pasijuto jau pandeminiu laikotarpiu, bet pastaruoju metu skaičiai dar labiau šoktelėjo, – sako VšĮ „Namai visiems“ vadovė. – Pildome dokumentus, gauname prašymus, kiti nulenkę galvas ateina patys sunkiai suvokdami, kad atėjo toks momentas gyvenime, kai tenka prašyti pagalbos.“ Bet gėdos čia neturėtų būti, sako pašnekovė, ir pati dažnai pakalbina vietinius senjorus, kad mažesnes pajamas gaunantys drįstų ateiti dubenėlio sriubos. Tačiau dažnas jų kukliai argumentuoja, kad „galbūt yra žmonių, kuriems dar labiau reikia“.

„Orumas dažnai ima viršų, nes jei jau ateisi pas mus, iškart esi vargšas. Tačiau mūsų organizacija ne tokia – norime, kad kiekvienas, kuriam reikia pagalbos, ją gautų. Galbūt senjoras, gavęs šilto maisto, vieną kitą eurą galės prisidėti prie komunalinių mokesčių, vaistų ar susitaupys kultūriniam renginiui, nes tikrai girdime istorijų, kai žmonės valgo minimaliai, kad tik užtektų pinigų vaistams“, – nepagražintą realybę pasakoja G. Šedbarienė. Ji sako, kad, žiūrint plačiau ir kalbant bendrai apie socialinę šalies politiką, tokių nepavalgiusių ar neapsirengusių žmonių jau apskritai neturėtų būti, bet realybė, deja, kitokia…

Labdaros valgyklos kolektyvas ne kartą įsitikino, kad nemokamas maistas yra pati greičiausia pagalba žmogui, nes pavalgyti reikia kasdien – ne rytoj, ne po mėnesio, o kol žmogus nepatenkina savo fiziologinių poreikių, jis sunkiai gali kapanotis toliau.

„Namai visiems“ turi dar ir savo drabužių sandėlį, kuris yra atviras apskritai visiems, nebūtinai tik tiems, kurie visiškai neturi ką apsirengti.

„Skatiname mainus, kiekvienas gali atnešti savo tvarkingus drabužius ir susirasti sau reikalingą, – sako G. Šedbarienė. – Mums svarbu tausoti gamtą, mažinti vartojimą, nešvaistyti maisto produktų – tokios mūsų vertybės. Tikslios apskaitos, ar padaugėjo ateinančių į drabužių sandėlį, nėra, bet tikrai ši paslauga populiarėja.“

Kai visi pastebi vos ne akyse brangstančius maisto produktus, „Namai visiems“ maisto produktų nestokoja, nes jau dešimtmetį glaudžiai bendradarbiauja su „Maisto banku“, daržovėmis paremia ir vietos ūkininkai. Virtuvėje ir visoje įstaigoje nuolat dūzgia bent dešimt savanorių – kas skuta, kas verda, kas grindis išplauna ar išvežioja maistą, visų indėlis neįkainojamas. Tačiau papildomos rankos čia visada laukiamos, šypsosi G. Šedbarienė ir patikina, kad, kartą prisijungę prie komandos, savanoriai nenoriai išeina, nes atmosfera „Namuose visiems“ jauki ir šilta. Šia šiluma dalinamasi ir su kitais, nes labdaros valgyklos misija yra ne tik pasidalinti dubenėliu sriubos, bet ir pakalbinti vienišus, pasiligojusius senjorus.

„Dažnai savanoris, atvežęs maistą, būna pasitinkamas atvertomis durimis, nes laukiamas – jis dažnai būna vienintelis žmogus, kuris per dieną pakalbina senolį. Yra buvę atvejų, kad merginos, atvežusios maistą, pasirodė pačiu laiku ir dar spėjo iškviesti medikus… Todėl mūsų veikla tikrai nėra vien apie maitinimą“, – sako įstaigos vadovė.

Ji neslepia, kad ne viskas šioje veikloje vien pozityvu. Pasitaiko ir įžūlesnių atvejų, kai ateina vos ne reikalauti, „kas jiems priklauso“, o tie, kuriems iš tikro reikia pagalbos, dažniausiai tyli ir skursta, kol rūpestinga kaimynė ar giminaitis nepasiūlo kreiptis į „Namus visiems“. Pati geriausia valiuta, sako visas labdaros valgyklos kolektyvas, yra šilti žmonių žodžiai, kurie atskrieja ir telefonu, ir per savanorius – kas naminių kriaušių įdeda, numezga kojines ar telefonu dėkoja ir linki sveikatos.

„Va, tame ir matau mūsų veiklos prasmę, kai žinai, kad vienišas žmogus buvo pakalbintas, pamaitintas. Todėl visiškai nesinori, kad užeinančios krizės sunaikintų tai, kas yra sukurta“, – atvirai kalba G. Šedbarienė ir patikina, kad jie jau dabar pajuto daugiau nei triskart išaugusias išlaidas už elektrą, pabrango ir kuras... Kol kas, sako ji, šiems metams lėšos paskirstytos taip, kad viskam užtektų. Šiais metais po tūkstantį eurų kas mėnesį įstaigai yra skyrusi ir rajono savivaldybė, tačiau metai jau eina į pabaigą. Nevyriausybinių organizacijų planas „B“ visuomet yra rėmėjai, projektai, partnerių paieškos, todėl ir „Namai visiems“ nuolat generuoja naujas idėjas, kaip gyventi, kokias veiklas organizuoti ir kokias paslaugas pasiūlyti.

Kol kalbamės, iškraunama ir dar viena parama maistu – bendradarbiaudami su „Maisto banku“ jie priima ir skirsto Europos pagalbos labiausiai skurstantiems asmenims fondo (EPLSAF) paramą šakiečiams. Maisto paketai jau kitą savaitę pagal poreikį bus išdalinti rajono seniūnijose. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė sako, kad maisto gavėjų skaičius išaugo ir tą lėmė keletas faktorių – nuo vasaros pradžios pasikeitęs bazinės socialinės išmokos dydis, įtakos turėjo ir prieglobsčio pas mus ieškoję ukrainiečiai. Vedėja sako, kad jei balandį maisto gavėjų buvo 2 tūkst. 877, tai dabar – 3 tūkst. 205 asmenys. Ryškesni gaunančių maisto paketus asmenų skaičiaus padidėjimai Kidulių, Lukšių, Sintautų seniūnijose, pačiuose Šakiuose. D. Pilypaitytė sako, kad gruodžio mėnesį skaičiai bus dar kitokie, o didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria maisto paketus dalijančios socialinės darbuotojos, kad pasitaiko atvejų, kai į sąrašą įtraukti žmonės paketų dalinimo dieną vangiai ateina pasiimti jiems priklausančio maisto, kita dalis žmonių, sako vedėja, vis dar drovisi gauti maisto paketą, nors verčiasi sunkiai.

„Mes visada skatiname maisto paketus naudoti atsakingai, nešvaistyti maisto, gerbti dirbančiųjų laiko ir finansinius resursus, drąsiname tuos, kam tikrai reikia, išdrįsti paprašyti pagalbos“, – kalba Socialinės paramos skyriaus vedėja.

Spalio mėnesį paramą visoje šalyje gaus beveik 200 tūkst. paramos gavėjų. Paramos gavėjų yra apie 12 tūkst. daugiau nei praeitais metais tuo pačiu metu.

O norintys palaikyti geras iniciatyvas, kviečiami jau spalio 14 dieną aukoti „Maisto banko“ akcijai, kuri tradiciškai bus ir Šakiuose. Ar dosniai ankstesnėse akcijose aukojo šakiečiai? G. Šedbarienė sako, kad įvairiai: „Vieni visiškai nusisuka, kad savanorės net neužkalbintų, kiti priperka pilną vežimėlį paklausdami, kokių tikslingai produktų reikia, nes ne vien iš makaronų verdama sriuba, reikia ir aliejaus, druskos, perlinių kruopų…“ Tačiau iškart papildo, jog iš esmės „Namai visiems“ klesti tik dėl žmonių palaikymo ir stiprios suburtos komandos.

„Lygiai taip pat, kaip pirmą kartą, kai prieš dešimtmetį išvirėme pirmus penkiolika labdaringų dubenėlių sriubos, taip ir dabar norime, kad šie namai būtų vieta, kur galima sulaukti pagalbos, būti išklausytam, sulaukti palaikymo ar tiesiog jaukiai praleisi laiką“, – nuoširdžiai kalba įstaigos vadovė.

Lina Morkūnienė