Kolektyvo susiskaldymas, įtampa ir nesusikalbėjimas Kukarskės globos namuose tęsiasi jau keletą mėnesių. Skundas dėl direktorės Astos Pranaitienės elgesio savivaldybėje buvo gautas dar birželio pabaigoje, tuoj pat radosi ir antiskundas, darbo ėmėsi ir specialiai sudaryta darbo grupė, o praėjusį penktadienį globos namuose lankėsi ir Lietuvos profsąjungų atstovai, pasiūlę gana radikalią išeitį. Pati įstaigos vadovė sako, kad ne ji taiko prieš kažką mobingą, o mobingas naudojamas prieš ją, ir trauktis iš pareigų neketina.

Dar birželio pabaigoje savivaldybėje buvo gautas merui Edgarui Pilypaičiui adresuotas keturių globos namų darbuotojų (administratorės, kineziterapeutės socialinės darbuotojos bei vyresniosios socialinės darbuotojos) pasirašytas raštas, kuriame prašoma atkreipti dėmesį į įstaigos direktorės A. Pranaitienės elgesį. Nurodoma, kad globos namuose vyrauja blogas mikroklimatas, naudojamas psichologinis smurtas, jaučiamas spaudimas, nusiteikimas prieš tam tikrus darbuotojus, o direktorė esą elgiasi neadekvačiai, nesusikalbama. Toliau dėstoma, kad direktorė, prisidengdama savivaldybės vidaus audito reikalavimais, atnaujino struktūrą, įvedė naujų pareigybių, o įdarbinus socialinių programų ir kokybės koordinatorę, beje, kuri yra ne vietinė ir dažniausiai dirba per nuotolį, darbuotojams keliamas tik dar didesnis stresas, menkinamas personalas. Raštą pasirašiusios moterys mano, kad direktorės veiksmai prasilenkia su audito išvadomis, o vadovės elgesio neapsikentę darbuotojai jau išeidinėja iš darbo. Paskutinėmis žiniomis, Kukarskės globos namus paliko trys darbuotojos, viena iš jų – ir po skundu pasirašiusi socialinė darbuotoja.

„Likę kiti specialistai ieškosi darbo, nes nebetiki, kad kas nors gali pasikeisti“, – rašoma rašte ir priduriama, kad grasinama, jog jeigu bent laikinai nebus vykdomos išėjusių darbuotojų pareigos, bus pradėtos pirkti ir jų teikiamos paslaugos.

Tačiau netrukus po šio skundo savivaldybę pasiekė kitas raštas, kuriame 19 pasirašiusių darbuotojų teigia kategoriškai nesutinkantys su direktorei mestais kaltinimais, kuriuos „inicijavo tik keletas darbuotojų, turinčių subjektyvią nuomonę“. Esą dėl skundo autorių asmeninės antipatijos vadovei visame kolektyve susidarė įtampa, trukdanti tiesioginiam darbui, ji skaldo kolektyvą ir kelia psichologinį diskomfortą, todėl prašoma atsižvelgti ne į kelių, o daugumos nuomonę nagrinėjant šį klausimą.

Reaguojant į gautus raštus, mero potvarkiu buvo sudaryta administracijos direktoriaus pavaduotojo Redo Juškaičio vadovaujama komisija, kuri bandė išsiaiškinti susidariusią situaciją, kreipėsi į pačią vadovę, kad ši pateiktų paaiškinimą, informacijos prašyta pateikti ir iš Centralizuoto vidaus audito skyriaus, apie įstaigos mikroklimatą atlikta anoniminė Kukarskės globos namų darbuotojų apklausa.

„Komisija, išanalizavusi darbuotojų užpildytas anonimines anketas ir išvedusi atsakymų procentines išraiškas, pastebi Kukarskės globos namų susiskaldymą į tam tikras grupes, esančias priešingose pusėse <...>. Tai reiškia, kad nėra įstaigos vadovo, žmogaus, atsakingo už bendro darbo rezultatus ir turinčio įgaliojimus paskirstyti darbą bei jį koordinuoti, indėlio, vienijančio visus darbuotojus siekti bendro tikslo“, – rašoma komisijos išvadoje.

Taip pat nurodoma, kad nors įstaigos vadovas negali viršyti savivaldybės tarybos sprendimu nustatyto didžiausio leistino pareigybių skaičiaus, „Kukarskės globos namuose patvirtintas pareigybių skaičius penkiomis viršija“ leistiną skaičių. Į darbą priimant socialinių programų ir kokybės koordinatorę tokios pareigybės, rašoma išvadoje, įstaigos struktūroje nebuvo. Galiausiai komisija dėl direktorės atsakomybės klausimą siūlo spręsti merui.

Tačiau meras sako, kad kol visi tyrimai nebaigti, jis per daug situacijos eskaluoti nenori, laukia poauditinių išvadų ir apgailestauja, kad situacija perbrido rajono ribas, tačiau svarsto, kad jeigu yra dūmai, vadinasi, buvo ir ugnis. Situacija įstaigoje nuo liepos mėnesio tik pablogėjo, tad jis mano, kad įstaigos vadovė neįdėjo pastangų, jog tai pasikeistų, apkasai negilėtų, nors vadovė sako, kad tai daryti buvo bandoma „n kartų“.

Praėjusį penktadienį Kukarskėje lankėsi Lietuvos profesinės sąjungos (LPS) „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Alma Neverauskienė, profesinės sąjungos aktyvas, į susitikimą pakviestas ir meras bei jo patarėja Violeta Simonavičienė. Kaip po susitikimo kalbėjo K. Krupavičienė, labai gaila, kad tokioj mažoj įstaigoj yra tokie nesutarimai.

„Darbdavys turi užtikrinti tokią darbo aplinką, kurioje darbuotojas nepatirtų jokio psichologinio spaudimo <...>. Apie kokį darbą ir paslaugą galima kalbėti, jei darbuotojai tik pradėję kalbėti apie darbą pradeda verkti“, – svarstė K. Krupavičienė, pridūrusi, kad kolektyvas turėtų būti vieningas it kumštis, juolab kad paslaugos teikiamos išties pažeidžiamai, jautriai žmonių grupei, Kukarskėje didelė dalis gyventojų yra gulintys, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra.

Jos pasirašytame ir merui adresuotame rašte susidariusią situaciją siūloma spręsti gana radikaliai.

„Prašome gerbiamo mero svarstyti ponios direktorės A. Pranaitienės atsakomybės klausimą ir atleisti gerbiamą direktorę iš užimamų pareigų“, – siūlo LPS pirmininkė ir sako, kad jai susidarė įspūdis, kad direktorė „negirdi ir nemato problemos“, pasigedo, kodėl nėra tos per nuotolį iš Birštono dirbančios ir kolektyvo kurstymu kaltinamos darbuotojos pasiaiškinimo. Vadinasi, svarsto K. Krupavičienė, direktorė tai toleruoja ir tai nepateisinama.

Apie susiklosčiusią situaciją kalbėdama A. Pranaitienė sako, kad tai niekuo neparemti kaltinimai ir dirbtinai sukurta bei išpūsta situacija. Ji kelia retorinį klausimą, kodėl orientuojamasi į keturias skundą pasirašiusias moteris, bet niekas neklausia kitų 24 darbuotojų nuomonės, it jų visai nebūtų. Jai ypač netikėtas buvo ir penktadienio susitikimas su profsąjungomis, mat ji buvo informuota, kad vyks profesinės sąjungos padalinio steigimas, renkamas pirmininkas, atsiųstame laiške buvo prašoma sudaryti sąlygas vykti diskusijai apie darbdavio lygmens profesinių sąjungų vaidmenį bei perspektyvas, tačiau, pasak direktorės, „darbotvarkės niekas nesilaikė, o vyko direktorės linčo teismas“.

„Man teko išgirsti neparemtus kaltinimus, vietoj dalykiško ar kultūringo pokalbio jaučiausi tardoma, kaltinama. Aš galėjau gintis, bet ta mano gynyba niekam iš atvykusių nesukėlė įspūdžio“, – teigė A. Pranaitienė.

Anot jos, įtampa bei nesusikalbėjimas jau vyksta kone metai, per tą laiką buvo daugybė patikrinimų, kuriuos vykdė veterinarijos, akreditavimo tarnybos, higienos centras, darbo inspekcija, jau nekalbant apie savivaldybę. A. Pranaitienė teigia, kad nieko rimto nenustatyta, tik „popierinės rekomendacijos“, tad ir prikibti niekas rimtai negali.

„Taip, buvo pasiūlymas išeiti iš darbo, bet tegul man pasako, kokią žalą aš padariau, ką blogo. Jau jeigu taip būtų, seniai mane būtų atleidę“, – svarsto įstaigos vadovė ir pripažįsta, kad buvo įvardyta, kad „kol tavęs neišėsim, tol nenurimsim“, tačiau į klausimą, koks viso to tikslas ir kam to reikia, ji sako negalinti pasakyti, juolab kad skundas pasirašytas jos dešiniąja ranka laikytų žmonių, tad svarsto – galbūt kažkam tiesiog reikia jos vietos.

„Sunku įvardinti, nežinau“, – sako ji ir sutinka, kad intrigos išties išbalansuoja ir trukdo dirbti.

Ji kalba, kad įstaiga įgyvendina nemažai projektų, vyksta pokyčiai, tad sako, kad „permainos ne visiems patinka, naujovės erzina, savišvieta erzina, individualus tobulėjimas sukelia didžiules pykčio bangas, nes nėra komforto zona“. Pokyčių įgyvendinimas nėra lengvas, sako A. Pranaitienė, bet jis naudingas, o per nuotolį pusę etato dirbanti ir retkarčiais į įstaigą atvažiuojanti darbuotoja esą naudinga ir prisideda prie pridėtinės vertės sukūrimo.

„Aš esu mobinguojama“, – sako A. Pranaitienė ir pripažįsta norinti sąžiningo, taikaus bei ramaus sprendimo, o ne linčo teismo. Pasak vadovės, profsąjungų atstovai net neneigė teiginio, kad jų apsilankymas yra tik įrankis jos galvai nukirsti.

Tačiau meras sako, kad galvų bent kol kas niekas nesiruošia kirsti ir pripažįsta iki galo nėra garantuotas, kuri pusė šioje situacijoje teisi, nes žibalo turbūt yra šliūkštelėję visi. Visgi situaciją turėtų suvaldyti ne kas kitas, o vadovas. Jis informavo, jog gavęs Lietuvos profesinės sąjungos pirmininkės pasirašytą raštą su juo supažindino pačią direktorę, kad nekiltų interpretacijų, jį persiuntė ir visiems tarybos nariams. Apskritai, mano jis, nėra nieko blogiau, kai į tokius dalykus ima kištis politikai, nes „ne tarybos nario kompetencija daryti tvarką įstaigoje“, tačiau pastaruoju metu esą daugėja pasisakymų šia tema, vicemeras Darius Jakavičius ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Daiva Pilypaitytė tvarkos vyko daryti į vietą, bet kad niekas nedavė apčiuopiamų rezultatų, sutinka ir pati A. Pranaitienė. Tik skirtingos pusės to susitikimo produktyvumą irgi vertina skirtingai. Meras sako – jis net liepą nebuvo informuotas, su juo nebuvo kontaktuojama, sako laikęsis krašte, kai košę virė kiti, o galiausiai sprendimas, kaip dabar elgtis, yra jo išskirtinė kompetencija.

„Davėm laiko pagalvoti, kokį pasiūlymą direktorė pateiks“, – trečiadienį sakė meras, vylęsis reakcijos iš direktorės sulaukti dar šią savaitę, tačiau nekart pabrėžė pasigendantis jos pastangų bent kažkiek „nunulinti situaciją“.

„Draugui“ A. Pranaitienė kalbėjo, kad kaip vienas iš problemos sprendimo būdų galėtų būti mediacijos taikymas, konsultacijos bei pokalbiai su specialistais.